Tą patį vakarą, kai juos Juozapota rado šaly gurbų narsiai orą badančius, Petras susikalbėjo su draugais rytoj, prieš auštant, iš namų išeiti. Įėjęs trobon, nebenorėjo nei vakarienės valgyti. Kai Juozapota bailiu balsu ėmė klausinėti, kam tuos durtuvus įsitaisė, ir reikalavo, kad pasakytų visą teisybę, Petras apkabino ją drebančią ir stipriai prie savo krūtinės prispaudė...
– Man kažin kodėl taip širdį sopa, tokia bailė ima, – skundės jinai, visa glausdamasi.
– Nebijok, – ramino vyras, – nieko bloga nebus: rusus visur nuveikia ir veja iš mūsų krašto. Durtuvus įsitaisėm tik taip sau: jeigu kartais užpultų kokie kazokai, kad turėtume kuo gintis... Visaip juk gali atsitikti...
Ir ėmė savo moteriai pasakoti, kaip tai dabar gera, kad dvaran jau nebereikia eiti, ir kaip bus gera paskum, kai nusikratys nuo caro valdžios, įgis laisvės, gaus žemės ir susilauks vaikų. Pasakojo ir svajojo, ir pats tais svajojimais tikėjo, – tikėjo tvirtai, be abejojimų. Juozapota klausė užkaitusi ir laiminga, kaip į brangų paveikslą į vyrą žiūrėdama. Taip užsisvajoję, maloniai susiglaudę, išsėdėjo visą vasaros naktį... Atsigulė tik prieš pat auštant. Juozapota užmigo laiminga kaip kūdikis... Tada Petras tyliai tyliai atsikėlė iš lovos, pabučiavo miegančią moterį, peržegnojo ją persiskirdamas ir nesušlamėjęs ant pirštų galų išėjo...
* * *
Juozapota sapnavo...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip 1863-ųjų sukilimas pasiekia sodžių ir kodėl Petras išeina?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Per kunigą, iš sakyklos skaitantį popierių: žmonės būsią lygūs ponams, dirbamoji žemė liksianti jų, bežemiai gausią žemės. Petras nedaug nusimano apie pasaulio reikalus, bet žodžiai laisvė ir lygybė jam suprantami ir brangūs, o Juozapotos svajonė apie savą žemę, vaikus ir sodnelį jį patį įtikina. Vyrai sutaria, kad sėdėti sudėjus rankas gėda ir galima negauti žemės, pasidaro durtuvus ir slapta mokosi grumtis. Vakare Petras ramina Juozapotą, kad durtuvai tik „taip sau“, o prieš aušrą, jai miegant, išeina. Sukilimas čia rodomas kaip neturtingų žmonių viltis pagaliau dirbti sau.
Rašiniui: LaisvėDarbasIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.