Generalinė repeticija21-22 psl. · apie 5 min.
Antras paveikslas48% kūrinio
21 psl.

DON ALFONSO

Ar bolševiką tenai pagavo? Koks negirdėtas patriotizmas!

INVALIDAS

Broliai! Piliečiai! Pirmiau padarykime tvarką namie, o paskui eisime priešo mušt!

POLICININKAS įbėga pro vartelius, griebia ir nutraukia invalidą nuo staliuko

Gana tau, šuns vaike! (Išsitempia į gatvę)

Minioj riksmas ir grumtynės

ŽMONA išbalusi

Viešpatie, kas gi čia dabar darosi? (Užsidengia veidą rankomis)

PONIA IR DON ALFONSO bėga vartelių link

Muškit! Laikykit bolševiką! Riškit!

BALSAI

– Kariuomenė!

– Kariuomenė žygiuoja!

– Valio! Valio!

Minioj sujudimas

Vyras karine apranga su šautuvu ant peties prasiskverbia pro vartelius

DUKTĖ išbėga į verandą

Mamyte, tėvelis sugrįžo!

ŽMONA surinka ir puola prie vyro

Brangusis...

DUKTĖ

Aš tik pasimeldžiau, ir sugrįžo... (Pribėga prie tėvo)

VYRAS abi apkabinęs

Vienai minutei. Norėjau jus pabučiuoti. (Bučiuoja) Mūsų dalį iškelia į kitą vietą. (Vedasi dešinėn ir kalbasi)

Už gyvatvorės matyti žygiuojančios kariuomenės durtuvai. Minia šaukia: „Valio!“

PONIA

Armija! Armija pergalingai žygiuoja! Gėlių!

Don Alfonso puola ir rauna glėbiais gėles. Ponia, imdama iš don Alfonso, svaido puokštes pro vartelius į gatvę

Gėlių, daugiau gėlių mūsų didvyriams! (Isteriškai) Valio! Valio nugalėtojams!

VYRAS pastebėjęs Don Alfonso raunantį gėles, instinktyviai griebiasi už šautuvo ir puola prie jo

Kiaule, ką darai!

DON ALFONSO išsigandęs atšoka

Mi-mi-mi... Ak...

VYRAS įsiutęs

Lauk iš čia. Lauk. O tai kaip vabalą užversiu! (Grūmoja durklu)

Don Alfonso bėga prie ponios ir ima ją už parankės, lyg prisidengdamas ja nuo durtuvo

PONIA

Chamas!

DON ALFONSO

Aš pasakyčiau, stoka patriotizmo. (Išsiveda)

VYRAS pasilenkęs tvarko likusias gėles

Štai kaip tas kiaulė iškniso.

ŽMONA

Tuščia jų... Aš sutvarkysiu.

VYRAS

Beje, žiūrėk, Nendrele, rudenį apdenk vynuogių kerus. Kai tik pradės šalnot, tuojau apdenk.

ŽMONA

22 psl.

Viską padarysiu. Apie mus nesirūpink. Žiūrėk tik savęs.

VYRAS

O štai ir mano dalis atžygiuoja. Sudiev, Nendrele. (Nusiima šalmą)

ŽMONA nusiima nuo kaklo kryželį ir užkabina vyrui

Tegul dievas tave saugo... (Apkabina vyrą už kaklo ir laiko)

VYRAS atsargiai išsilaisvindamas iš jos glėbio

Sudiev, Nendrele. Saugok mūsų Pupą. Sudiev, Pupyte. (Bučiuoja dukrą ir skubiai išeina pro vartelius)

DUKTĖ

Tėveli, greit sugrįžk! (Apkabina motiną) Mamyte, neverk. Mamyte... Tėvelis vėl sugrįš... Greit sugrįš. Aš žinau...

Baigiasi kareivių vora

UŽDANGA

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.

Rašiniui: Kūrėjas

2. Ką pjesėje parodo Ponia su ašara ir Don Alfonso?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Dora

3. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: KūrėjasDora

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.