Tegul jis bučiuoja šuniui uodegą. Žmogus– negi kiaulė, pusę dienos be rūkymo neišbūsi... (Ima tabaką ir graibstosi popieriaus) Popieriaus nerandu.
III KAREIVIS
Nagi, ko gera... mes būsime tenai jį palikę. Rūkėm ir palikom.
II KAREIVIS
O kad tave tūkstantis velnių apsėstų... Tai tu, išsižiojėli, ten paskutinis sukai...
III KAREIVIS
Ko tu iš manęs nori... Milines palikome... Vos kulkosvaidį spėjome ištempti... Galvoj man čia popiergalis.
II KAREIVIS
O dabar kramtyte kramtysi tabaką, ar ką? Bėk atnešk! Cha-cha-cha...
III KAREIVIS
Tegul Zajončekas bėga.
II KAREIVIS
Zajončekas savo atliko, kiškį iš mirtino pavojaus gelbėjo ir neišgelbėjo...
I KAREIVIS
Palikite mane ramybėje.
II KAREIVIS
Ramybėje... Nieko sau norai.
III KAREIVIS
Čia kalbėt apie ramybę.
I KAREIVIS
Tiesa, kvailai pasakiau... Sunku besusikalbėti, čia įprastinė kalba netinka. Kai kurios sąvokos...
II KAREIVIS išgirdęs ūžesį
Atsargiai! Atskrenda...
III KAREIVIS
Gal būt, mūsiškis? (Kareiviai prigula ir nejuda)
II KAREIVIS
Gausi puodu per galvą, tai tau ir bus mūsiškis. Ramiai! (Lėktuvas visai žemai praskrenda)
III KAREIVIS
Taip žemai... Reikėjo paleisti seriją.
II KAREIVIS pastebėjęs krentančius lėktuvo išmėtytus lapelius
Kam gaudytis, štai jie mums popieriaus bankrutkėms atvežė, velnias jo močią. Eik surink.
III KAREIVIS
Tuščia jų... Aš verčiau nerūkęs pabūsiu.
II KAREIVIS
Tai ir negausi... (Lipa iš duobės)
I KAREIVIS
Klausyk... Nekvailiok. Dabar pavojinga.
II KAREIVIS neklausydamas
O kada nepavojinga? Aš negaliu, kaip kiaulė, nerūkęs. (Nueina kairėn ir atneša du lapelius)
III KAREIVIS
Kokios naujienos?
II KAREIVIS
Tau sužadėtinė labų dienų siunčia. Štai pasiskaityk. (Duoda vieną lapelį, iš kito atplėšęs dirba bankrutkę)
III KAREIVIS
Na, apsišvieskime... (Skaito) „Kareiviai! Jūsų vyriausybė jus apgaudinėja...“
II KAREIVIS
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Kodėl Zajončekas, nukovęs Hescheną, numeta ginklus ir sako, kad Heschenas yra jis pats?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ketvirtas paveikslas kartoja trečiąjį: trys kareiviai prie kulkosvaidžio po ąžuolu, tik kitoje fronto pusėje. Heschenas, kaip ir Zajončekas, yra pašto tarnautojas ir telegrafistas, o Fricas prisipažįsta nejaučiąs priešams pykčio. Nušovęs Hescheną iš nugaros, Zajončekas jo nuotraukoje tarsi mato Nendrelę, Pupą ir save. Jis supranta, kad priešas yra toks pat mažas žmogus su šeima, todėl sušunka „Gana žudynių!“, o leitenantui pažadėjus apdovanojimą, numeta ginklus ir vienplaukis nubėga.
Rašiniui: Žmogaus vertėKaltė
3. Ką pjesėje parodo Ponia su ašara ir Don Alfonso?
Rašiniui: Dora
4. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?
Rašiniui: KūrėjasDora
5. Ką rašo priešo lėktuvo išmėtyti lapeliai, iš kurių kareivis suka suktinę?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.