Nei trikampių, nei keturkampių, nei jokių geometriškų meilės figūrų.

DIREKTORIUS

Gražu, labai gražu. Aš būčiau labai smalsus sužinoti, kas tame jūsų veikale yra?

REŽISIERIUS

Gyvenimas, mažo žmogaus gyvenimas.

DIREKTORIUS

Gyvenimas, ir dar mažo žmogaus... Gražu, aš pasakysiu tamstai... Labai gražu. Bet kas tai žiūrės? Kam tai įdomu? Vadinasi, tamsta tikiesi sukviesti į premjerą didelius žmones ir jiems parodyti: štai, gerbiamieji, kaip gyvena mažas žmogus... Pažiūrėkite ir pagalvokite... O jiems spiaut į tamstos mažo žmogaus gyvenimą. Jie užtat ir dideli, kad devyniasdešimt devyni nuošimčiai žmonių sutinka būti mažais.

REŽISIERIUS

Bet, pone direktoriau, teatro publikos didžioji dauguma tai ir yra tie vadinami maži žmonės.

DIREKTORIUS

Visai teisingai... Bet pamėgink šitiems žmonėms rodyti jų pačių gyvenimą – išbėgios. Ir tai visai suprantama. Kuriems galams aš eisiu savo gyvenimo žiūrėti, kai aš jį, nenaudėlį, ir taip perdaug gerai pažįstu. O kinai lūžta, publikos perpildyti. Šitie tamstos mažieji žmonės sprandus sukinėjasi ir blauzdas daužosi, besiverždami pamatyti milijonieriaus ar kokolės ištaigingą gyvenimą. Juo puošnesnis, juo kvailesnis filmas, juo didesnis publikos entuziazmas. Štai kur dramblys paslėptas. Ir jo nepastebėti – tai reikia būti be uoslės...

REŽISIERIUS

Kvailybių srity kinų mes nenukonkuruosime, kad ir kažin kaip stengtumės.

DIREKTORIUS

Nors autorius būtų plačiai žinomas, tai vis šioks toks šansas... Bet čia nei šis, nei tas... Zajončekas reiškia mūsiškai kiškelis. Koks gali būti dramaturgas su tokia pavarde? Ir dar emigrantas!

REŽISIERIUS

Bet aš gi pačioj pradžioj tamstai sakiau, kad tai bus tik eksperimentas: parodyti gyvenimą paties personažo interpretacijoj. Be rašytojo tarpininkavimo.

DIREKTORIUS