Taigi... (Pauzė) Utėlės – niekai. Tai jau atgyventas dalykas. (Brauko nuo kaklo skruzdėles) O su skruzdėlėm teks dar žmonijai susikibti. Tai tobuliausiai organizuotas gyvis. Turi savo imperijas. Moka naudotis technika. Kiekvienas individas absoliučiai pajungtas bendruomenės reikalams. Neturi savo valios, nepasiilgsta laisvės, nes jos nepažįsta.
II KAREIVIS
Br... Aš nenorėčiau būti skruzdėlių imperijos piliečiu.
I KAREIVIS
Tu nenorėtum, Fric?
II KAREIVIS
Už nieką pasauly.
I KAREIVIS
Nei tu, nei aš... Ir vis dėlto po truputį mes virstame į skruzdėles. Sakyk, ar tu supranti, kurio velnio mes čia dabar sėdime ir tykome, kad anos pusės daugiau žmonių išžudytume?
II KAREIVIS
Na, oficialiai žinau.
I KAREIVIS
Bet neoficialiai... Juk kai žmogus kitą žudo ir pats kiekvieną minutę pasiruošęs žūti,– tai jis visa savo esybe turi tikėti to reikalo šventumu ir jo teisingumu. O tu ar tiki?
II KAREIVIS
Nelabai. Tiesą pasakius, aš jokio pykčio nejaučiu mūsų oficialiems priešams. Teisingiau, dar nesuskubau kaip reikiant supykti. Juk tik prieš pusmetį buvo skelbiama, kad jie mūsų draugai. Ir mes visi tuo tikėjome, nes mums liepė tikėti.
I KAREIVIS
O dabar tikime, kad jie priešai, nes mums vėl liepia tuo tikėti.
II KAREIVIS
Tai beveik taip.
I KAREIVIS
Ne beveik, bet visai taip. Praeis dar pusmetis, ir visai nežinia, gal mums palieps vėl juos draugais laikyti, o priešus iš kitų draugų pasidarys. Ir mes vėl turėsime tikėti.
II KAREIVIS
Kai pagalvoji – biauru. Gerai, kad kareiviams uždrausta galvoti.
I KAREIVIS
Skruzdėlės nuo ilgo draudimo visai nustojo galvojusios...
III KAREIVIS ateina, kelnes segdamasis
Galite būti ramūs – užnugary jokio pavojaus. Tik genys mane buvo beišgąsdinąs: kala kaip iš kulkosvaidžio.
I KAREIVIS
Genys, sakai?
III KAREIVIS
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Kodėl Zajončekas, nukovęs Hescheną, numeta ginklus ir sako, kad Heschenas yra jis pats?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ketvirtas paveikslas kartoja trečiąjį: trys kareiviai prie kulkosvaidžio po ąžuolu, tik kitoje fronto pusėje. Heschenas, kaip ir Zajončekas, yra pašto tarnautojas ir telegrafistas, o Fricas prisipažįsta nejaučiąs priešams pykčio. Nušovęs Hescheną iš nugaros, Zajončekas jo nuotraukoje tarsi mato Nendrelę, Pupą ir save. Jis supranta, kad priešas yra toks pat mažas žmogus su šeima, todėl sušunka „Gana žudynių!“, o leitenantui pažadėjus apdovanojimą, numeta ginklus ir vienplaukis nubėga.
Rašiniui: Žmogaus vertėKaltė
3. Ką pjesėje parodo Ponia su ašara ir Don Alfonso?
Rašiniui: Dora
4. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?
Rašiniui: KūrėjasDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.