I KAREIVIS
Sudiev...
LEITENANTAS
Jūs čia stropiai dabokit... Kad tik kas, tuojau – ugnį. (Nueina)
I KAREIVIS
Klausau... (Palaukęs, kol leitenantas dingsta tarp medžių, atsisėda ant duobės krašto, Žiūri į tą vietą, kur nuėjo II ir III kareiviai) Dvi skruzdės nuropojo, o trečia sargybą eina... Ech... (Nusiima šalmą ir, išsitraukęs iš užančio kišenės paveikslėlį, žiūri. Veidas nušvinta. Tuo metu užpakaly visai arti pasigirsta šūvis. I kareivis sudreba ir pamažu parvirsta aukštielninkas)
I ŠVIESIAI PILKAS KAREIVIS įeina iš dešinės netikru žingsniu su šautuvu rankoj. Daro pusratį, lyg bijodamas pažiūrėti į užmuštąjį. Pagaliau prie jo prišoka
Negyvai... Negyvai... Paguldžiau vietoj. (Griebia iš jo rankos paveikslėlį ir žiūri lyg sustingęs) Palauk, o čia gi kas? Palauk... Juk tai Nendrelė su Pupa ir aš... Mes visi trys... Palauk... (Skaito anoj pusėj) Postbeamter Vili Heschen m. d. Familie. Heschen... Vili Hes-chen... Postbeamter... (Atsiklaupęs prie jo) Vili... Vili Heschen... Ar tu žinai, kas tave nukovė? (Pašoka) O-o!
LEITENANTAS su grandine kareivių pasirodo iš kairės
Zajonček, kas tau? Ar sužeistas?
I KAREIVIS
Žiūrėkit... Žiūrėkit, ką aš padariau...
LEITENANTAS
Būsi atžymėtas už drąsą ir sumanumą.
I KAREIVIS
Aš Hescheną, pašto tarnautoją, užmušiau. Aš jį užmušiau. Štai, žiūrėkit!
LEITENANTAS žiūrėdamas į paveikslėlį
O kas, ar jis tau buvo pažįstamas?
I KAREIVIS
Juk jis – tai aš... Supranti tamsta. Heschen– juk tai Zajonček. Argi tamsta nesupranti?
LEITENANTAS supratęs, kareiviams
Na, pirmyn. Su juo susitvarkys sanitarai. (Nueina su grandine į mišką kairėn)
I KAREIVIS klajojančiu žvilgsniu dairosi aplink. Staiga meta šautuvą, šalmą, sviedžia granatas, vienu ypu išplėšia milinės sagas, ją atlapodamas
Gana žudynių! (Vienplaukis nubėga kairėn)
UŽDANGA
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Kodėl Zajončekas, nukovęs Hescheną, numeta ginklus ir sako, kad Heschenas yra jis pats?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ketvirtas paveikslas kartoja trečiąjį: trys kareiviai prie kulkosvaidžio po ąžuolu, tik kitoje fronto pusėje. Heschenas, kaip ir Zajončekas, yra pašto tarnautojas ir telegrafistas, o Fricas prisipažįsta nejaučiąs priešams pykčio. Nušovęs Hescheną iš nugaros, Zajončekas jo nuotraukoje tarsi mato Nendrelę, Pupą ir save. Jis supranta, kad priešas yra toks pat mažas žmogus su šeima, todėl sušunka „Gana žudynių!“, o leitenantui pažadėjus apdovanojimą, numeta ginklus ir vienplaukis nubėga.
Rašiniui: Žmogaus vertėKaltė
3. Ką pjesėje parodo Ponia su ašara ir Don Alfonso?
Rašiniui: Dora
4. Kodėl Zajončekas nesutinka keisti pjesės, nors jam siūlomas šiltas butas?
Rašiniui: KūrėjasDora
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.