Autoriaus.

DON ALFONSO

Dramaturgo.

VYRAS

Taip, tamstos būsite pasiklydę. Čia negyvena nei vienas, nei kitas.

PONIA

Taip taip, dabar mes patys matom. Bet kur čia gyvena tas dramaturgas, kurio tragediją mūsų teatras ruošiasi rytoj parodyti?

VYRAS

Rytoj teatras rodys mūsų gyvenimą. Bet aš ne dramaturgas.

PONIA

Ach, suprantu, tai tamstos pirmas veikalas.

DON ALFONSO

Koks jaudinantis kuklumas!

PONIA

Visai teisingai pasakyta. Dideli talentai pasižymi tiesiog fenomenaliu kuklumu.

VYRAS

Čia mums šeimininkė kalbėjo apie vieną ponią, kuri man darbą pasiūlysianti. Tai bene tamstos būsite?

PONIA

Darbo? Tamstai darbo?

DON ALFONSO

Koks fenomenalus kuklumas!

PONIA

Tamstai kalbėti apie darbą? Tamsta kaip šiltųjų kraštų paukštis giesmininkas atskridai į mūsų pilkąjį kraštą, kad mus palinksmintumei savo talentu, kad nuskaidrintum mūsų vienodą ir nuobodų gyvenimą. O, mūsų tauta moka vertinti talentus.

DON ALFONSO

Ypač užsieninius talentus, aš pasakyčiau.

VYRAS

Mes tik nelaimingi emigrantai.

PONIA

Taigi taigi... Kokia baisi nelaimė ištiko jūsų tėvynę. Bet, kaip sakoma, nėra nelaimės, kuri kam nors laimės neatneštų. Štai ir mes negalėtume jūsų kūriniu pasidžiaugti, jeigu ne jūsų tėvynės nelaimė.

DON ALFONSO

Labai gerai ir teisingai pasakyta.

VYRAS

Taip... Jeigu ne šita visa beprotybė, kuri milijonams žmonių, tokių, kaip mes, sulaužė gyvenimą, suniokojo, sutrypė visa, kas ligi tol buvo su meile kurta,–taigi jei ne šis visas pamišimas, jokiam teatrui nebūtų prasmės mūsų gyvenimas rodyti.

PONIA

Mes štai, mūsų visuomenės elito atstovai, atėjome pareikšti tamstai mūsų dėkingumą.

DON ALFONSO

Taip sakant, iškilminga gratuliacija!

PONIA

Taip, atėjome jus pasveikinti ir pasiteirauti, ar tamstai patogu mūsų krašte, ar tamstai ko netrūksta, ir, reikalui esant, pasiūlyti mūsų paramą.

DON ALFONSO