Autoriaus.

DON ALFONSO

Dramaturgo.

VYRAS

Taip, tamstos būsite pasiklydę. Čia negyvena nei vienas, nei kitas.

PONIA

Taip taip, dabar mes patys matom. Bet kur čia gyvena tas dramaturgas, kurio tragediją mūsų teatras ruošiasi rytoj parodyti?

VYRAS

Rytoj teatras rodys mūsų gyvenimą. Bet aš ne dramaturgas.

PONIA

Ach, suprantu, tai tamstos pirmas veikalas.

DON ALFONSO

Koks jaudinantis kuklumas!

PONIA

Visai teisingai pasakyta. Dideli talentai pasižymi tiesiog fenomenaliu kuklumu.

VYRAS

Čia mums šeimininkė kalbėjo apie vieną ponią, kuri man darbą pasiūlysianti. Tai bene tamstos būsite?

PONIA

Darbo? Tamstai darbo?

DON ALFONSO

Koks fenomenalus kuklumas!

PONIA

Tamstai kalbėti apie darbą? Tamsta kaip šiltųjų kraštų paukštis giesmininkas atskridai į mūsų pilkąjį kraštą, kad mus palinksmintumei savo talentu, kad nuskaidrintum mūsų vienodą ir nuobodų gyvenimą. O, mūsų tauta moka vertinti talentus.

DON ALFONSO

Ypač užsieninius talentus, aš pasakyčiau.

VYRAS

Mes tik nelaimingi emigrantai.

PONIA

Taigi taigi... Kokia baisi nelaimė ištiko jūsų tėvynę. Bet, kaip sakoma, nėra nelaimės, kuri kam nors laimės neatneštų. Štai ir mes negalėtume jūsų kūriniu pasidžiaugti, jeigu ne jūsų tėvynės nelaimė.

DON ALFONSO

Labai gerai ir teisingai pasakyta.

VYRAS

Taip... Jeigu ne šita visa beprotybė, kuri milijonams žmonių, tokių, kaip mes, sulaužė gyvenimą, suniokojo, sutrypė visa, kas ligi tol buvo su meile kurta,–taigi jei ne šis visas pamišimas, jokiam teatrui nebūtų prasmės mūsų gyvenimas rodyti.

PONIA

Mes štai, mūsų visuomenės elito atstovai, atėjome pareikšti tamstai mūsų dėkingumą.

DON ALFONSO

Taip sakant, iškilminga gratuliacija!

PONIA

Taip, atėjome jus pasveikinti ir pasiteirauti, ar tamstai patogu mūsų krašte, ar tamstai ko netrūksta, ir, reikalui esant, pasiūlyti mūsų paramą.

DON ALFONSO

Visokeriopą – ir medžiaginę, ir moralinę paramą.

VYRAS lenkiasi

Iš visos širdies jums ačiū. Štai va ji, mano Nendrelė, sunkiai serga... Vaistų nėra... Šeimininkė kambarį atsakė... Mums kad tik per šiuos šalčius ligi pavasario datraukus. Aš pasiliksiu amžinai dėkingas už jūsų gerą širdį.

PONIA

Viešpatie galingas! Kas galėtų, kas išdrįstų į vargą patekusiais talentais nesirūpinti! Mano vyras, kai tik sužinojo apie tamstą, tuojau pasiuntė ištirti jūsų padėtį ir pasiūlyti visokeriopą paramą. Mano vyras, nors pirklys, nors prekiauja ginklais, bet turi angelišką širdį.

DON ALFONSO

Nuostabiai rafinuotų manierų asmenybė.

PONIA

Mano vyras niekados nesutiks, kad tamsta gyventumei kažkokiame šaltame uosto viešbučio kambariūkšty. Tuojau tamsta turėsite persikelti į kitą butą... Talentui – jaukumo, šilumos ir saulės. Tamstai jokie medžiaginiai dalykai nerūpės... Tamsta visas galėsi atsidėti savo kūrybai. Tačiau mano vyras turi į tamstą kuklų prašymėlį.

VYRAS

Kuo galėčiau būti naudingas?

PONIA

O, tai mažmožis, tai visai mažmožis. Matote, mano vyras, kaip sakiau, prekiauja ginklais. Tai jam, taip sakant, dėl žmonių akių būtų nepatogu remti talentą, kuris savo menu stengiasi pakenkti karo menui.

DON ALFONSO

Taip taip, karo menas yra toks pat kilnus, kaip ir kiekvienas kitas menas. Karo veiksmų teatras yra toks pat žavus, kaip ir kiekvienas teatras.

PONIA

Don Alfonso, jus šiandien nepaprastai sąmojingas.

VYRAS

Aš ne visai jus suprantu, ko iš manęs pageidautumėt.

PONIA

Mažmožių... keleto visai nereikšmingų mažmožių. Vyras norėtų, kad jūs savo veikale pakeistumėt kai kurias vietas.

DON ALFONSO

Taip sakant, duotumėt kitą interpretaciją.

VYRAS

Tai negalima. Tai jokiu būdu negalima.

PONIA

Kaip? Tamsta nesutinkate?

DON ALFONSO

Tamsta griežtai atsisakote patenkinti pono konsulo pageidavimus?

VYRAS

Kad ir kaip norėčiau, tai negalima, nes tai jau buvo. Praeitį pakeist ne mūsų galioj.

PONIA

Bei juk tai tamstos kūrinys.

ŽMONA silpnu balsu

Tai mūsų gyvenimas.

VYRAS

Taip taip... tai tikras mūsų gyvenimas. Ir kaip aš jį begaliu pakeisti? Juk tai, ką tamstos dabar kalbate, aš taip pat negaliu pakeisti. Jeigu tamstos norite, kad jūsų roles kitaip suvaidintų, tai reikia kitaip ir elgtis.

PONIA

Kaip? Mano rolė? Mane suvaidintų?

DON ALFONSO

Man atrodo, kad šis talentas kėsinasi ir mus įtraukti į savo veikalą?

VYRAS

Bet juk jūs patys atėjote...

PONIA

Ar tamsta tyčiojiesi iš mūsų, ar tamsta pasirinkai tokią formą atmesti mano vyro pasiūlymus?

DON ALFONSO

Protingus ir visokeriopai naudingus pasiūlymus.

ŽMONA

Tokių pasiūlymų mano vyras priimti negali.

VYRAS

Taip, aš jokiu būdu... jokiu būdu negaliu.

PONIA

Tai tamsta atstumi ištiestą pagalbos ranką! Tamsta užmiršti pareigas sau ir savo šeimai... Tamstos žmona guli bejėgė patale, o tamsta nepasirūpini net jai vaistų nupirkti!

DON ALFONSO

Tai negirdėtas šeimos pareigų sabotažas!

PONIA

Tamsta sabotažninkas ir diversantas. Tamsta savo veikalais bandai griauti mūsų visuomenės nusistovėjusią tvarką. Mano vyras ras būdų užkirsti kelią, kad jūsų pavojingos idėjos visuomenės nenuodytų.

ŽMONA

pakilusi kiek lovoje, alkūne pasiremdama

Jus... Jūs, ponai, dideli niekšai... Išeikite... Palikite mus... (Vėl sukrinta)

PONIA

Ką? Varote?

DON ALFONSO

Tai negirdėtas akiplėšiškumas! (Ima ponią už rankos)

PONIA

Emigrantai! (Abu išeina)

Abu pasilikę kurį laiką tyli

ŽMONA tyliai

Kaip jie drįsta!

VYRAS