Kad ir kaip norėčiau, tai negalima, nes tai jau buvo. Praeitį pakeist ne mūsų galioj.

PONIA

Bei juk tai tamstos kūrinys.

ŽMONA silpnu balsu

Tai mūsų gyvenimas.

VYRAS

Taip taip... tai tikras mūsų gyvenimas. Ir kaip aš jį begaliu pakeisti? Juk tai, ką tamstos dabar kalbate, aš taip pat negaliu pakeisti. Jeigu tamstos norite, kad jūsų roles kitaip suvaidintų, tai reikia kitaip ir elgtis.

PONIA

Kaip? Mano rolė? Mane suvaidintų?

DON ALFONSO

Man atrodo, kad šis talentas kėsinasi ir mus įtraukti į savo veikalą?

VYRAS

Bet juk jūs patys atėjote...

PONIA

Ar tamsta tyčiojiesi iš mūsų, ar tamsta pasirinkai tokią formą atmesti mano vyro pasiūlymus?

DON ALFONSO

Protingus ir visokeriopai naudingus pasiūlymus.

ŽMONA

Tokių pasiūlymų mano vyras priimti negali.

VYRAS

Taip, aš jokiu būdu... jokiu būdu negaliu.

PONIA

Tai tamsta atstumi ištiestą pagalbos ranką! Tamsta užmiršti pareigas sau ir savo šeimai... Tamstos žmona guli bejėgė patale, o tamsta nepasirūpini net jai vaistų nupirkti!

DON ALFONSO

Tai negirdėtas šeimos pareigų sabotažas!

PONIA

Tamsta sabotažninkas ir diversantas. Tamsta savo veikalais bandai griauti mūsų visuomenės nusistovėjusią tvarką. Mano vyras ras būdų užkirsti kelią, kad jūsų pavojingos idėjos visuomenės nenuodytų.

ŽMONA

pakilusi kiek lovoje, alkūne pasiremdama

Jus... Jūs, ponai, dideli niekšai... Išeikite... Palikite mus... (Vėl sukrinta)

PONIA

Ką? Varote?

DON ALFONSO

Tai negirdėtas akiplėšiškumas! (Ima ponią už rankos)

PONIA

Emigrantai! (Abu išeina)

Abu pasilikę kurį laiką tyli

ŽMONA tyliai

Kaip jie drįsta!

VYRAS