Sunku man būtų atsakyti... Matote, aš tik vaidinu, o tamsta pats visa tai išgyvenai.
AUTORIUS
Kaip? Tai vaidinant neišgyvenama?
AKTORIUS
Na, žinoma, kiek to vaidybos menas reikalauja, tačiau vis dėlto toli gražu tai ne pats gyvenimas.
AUTORIUS lyg pats sau
Tai vis dėlto, sakote, negalima tikrąjį gyvenimą parodyti? Parodyti taip, kad visi pajustu, kad visi iki pat gelmių sudrebėtų.
AKTORIUS
Tai tik teatro meno idealas, bet jis, kaip ir visi idealai, nepasiekiamas.
AUTORIUS
Idealas, sakote... (Tvirtai) O tamsta ginklą su savim nešiojiesi?
AKTORIUS instinktyviai griebiasi už kišenės
Taip, nešioju.
AUTORIUS
Duok tamsta jį man.
AKTORIUS mašinaliai ištraukia pistoletą ir duoda
Tik atsargiai, užtaisytas.
AUTORIUS daro kelis žingsnius į šalį
Karo menas stipresnis už teatro meną. Jo negalima visoj baisybėj iš scenos parodyti. Tai, vadinasi, tik tie, kurių namus bombos griaus, kurių vaikus palangėse laidos, kurie, išbėgę į svetimas Šalis, skurde neteks savo artimųjų – tik tiems lemta pajusti visą pamišėlių bakchanalijos baisybę... O kiti? Kili kaip avinai, varomi į skerdyklą, kantriai lauks savo eilės... Uždarykite visus teatrus, nes jie nieko negali. Tėra tik vienas galingas karo veiksmų teatras. (Prideda pistoletą prie smilkinio)
AKTORĖ pašoka
Viešpatie, ką jūs darote?
AKTORIUS prišoka prie jo
Dėl dievo, nurimkite!
AUTORIUS
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl pjesė pavadinta „Generalinė repeticija“?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Gavęs šaukimą, Zajončekas ramina žmoną: „Tai dar ne karas, tai tik generalinė repeticija.“ Bandomoji mobilizacija virsta tikru karu, kuris atima iš jo dukrą, namus ir žmoną. Be to, visa pjesė yra teatras teatre: scenoje repetuojamas Zajončeko gyvenimas, o jis pats ateina į repeticiją. Pabaigoje Autorius scenoje nusišauna, ir režisierius paskelbia, kad generalinė repeticija baigta. Žodžiai, kuriais Zajončekas guodė žmoną, pabaigoje skamba kaip karti ironija.
Rašiniui: Kūrėjas
2. Ką parodo pjesės pabaiga, kai direktorius nusprendžia spektaklį rodyti rytoj?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Autorius sako, kad Nendrelė mirė, ir parodo aktorei, kaip ji mirė. Aktorius jam aiškina, kad vaidyba nėra pats gyvenimas, o Autorius sako, kad teatras neįstengia parodyti visos karo baisybės: „Karo menas stipresnis už teatro meną.“ Kartodamas dukters ir žmonos žodžius, jis nusišauna. Direktorius džiaugiasi, kad tokio anonso neturėjo nė vienas teatras. Žmogaus mirtis tampa reklama, ir pjesė baigiasi pasaulio abejingumu mažo žmogaus kančiai.
Rašiniui: Žmogaus vertėKūrėjas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.