Bet juk tai baisu. Nei minčių, nei idėjų, tušti gyvenimo vaizdeliai. Nė vienas teatras nerizikuotų tokio dalyko statyti. Nė vienas rašytojas neišdrįstų tokio dalyko teatrui siūlyti.

AUTORIUS

Matote... Matote, rašytojai patys dideli žmonės, ir rašo jie apie didelius. Jiems išeina arba dideli herojai, arba dideli niekšai. O mažo žmogaus gyvenimas, žinote patys, neįdomus, vienodas, panašus į milijonus kitų mažų žmonių gyvenimų. Koks rašytojas gali juo susidomėti?

DIREKTORIUS nervingai vaikšto po sceną

Na, aš pasakysiu tamstoms, mes turėsime pilką ir nuobodų spektaklį.

AUTORIUS

Jūs man atleiskite, toks jau mūsų gyvenimas... Ligonė manęs laukia. Aš nešu jai vaistų. Sudiev.

REŽISIERIUS

Jokių pageidavimų dėl paskutinio veiksmo?

AUTORIUS graibosi kišenėse

Taip taip... Aš atnešiau... Štai čia viskas iki paskutinės valandos.

Režisierius griebia lapelius ir atidžiai juos peržiūrinėja. Autorius išeina

DIREKTORIUS

Na ir autorius, aš tamstai pasakysiu. Keistas... Labai keistas žmogus.

REŽISIERIUS

Mums viskas atrodo keista, kas nors per vieną centimetrą nukrypsta nuo mūsų įprastinės linijos. Tokių keistuolių dabar milijonai.

DIREKTORIUS išeidamas

Pažiūrėsime... Kas čia išeis iš jūsų spektaklio.

REŽISIERIUS suploja delnais

Pradedame generalinę repeticiją! Uždangą! Duokite uždangą!

Uždanga nusileidžia ir vėl tuoj pakyla. Rodomas „Generalinės repeticijos“ pirmasai paveikslas