Viešpatie, valdytojau šviesių pasaulių,

Kurs rankose laikai žvaigždes ir milijonus saulių,

Kuriam pagarbinti visa Būtis

Žėruoja lyg skaidrioji krištolo mintis,

5Aš, nutrenktas gelmėn Tavo rūstaus lėmimo

Ir pažymėtas amžiams Tavo pasmerkimo,

Rymodamas ties chaoso klaikiom gelmėm,

Pagarbinsiu Tave tamsiom giesmėm:

1

Kai mes, iš keršto prieš Tave sukilę,

10Užgrobt norėjom sosto pilį,

Karius manuosius ir mane

Tu nutrėmei baisia žaibų ugnia.

Ir mes susispietėm į milžinišką ratą,

Ir lyg audra, supurtanti Visatą,

15Į gelmę puolėm pro erdves dausų,

Ir tiško tūkstančiai Tavų šviesų,

Ir tamsūs rutuliai sunkių planetų

Išėjo iš kelių, jiems Tavo nužymėtų,

Ir gniužo dauždamies juodi jų kevalai,

20Ir siautėjo erdvėj sumišę gaivalai,