Priešas didelis, ne mažas, –
Šitaip dirbt juk sabotažas:
Jau pačiam net juodas kailis,
O išduoti kitą gailis.
Ir štai suima mūs Tadą.
Tadą štai į stotį veda.
Tadą, visiškai nekaltą,
Veža ten, kur baisiai šalta.
Taip pas mus jau sutvarkyta:
Turim ėsti vienas kitą.
Jeigu kito tik neskųsi,
Tai tu liaudies priešas būsi.
Jeigu kito tik neėsi,
Tai tu pats Vorkutoj dvėsi.
Toks jau prigimimas
Toks jau prigimimas ruso:
Gyrės, gyrės, kol užduso.
Tai žadėjo atsipūtęs
Kibt į darbą kaip pasiutęs,
Bet, nusnūdęs valandėlei,
Ėmė girtis jis ir vėlei.
Ne be reikalo jis girias,
Mat yra gerai patyręs,
Kad prieš bet kurį negandą
Puikiai gelbsti propaganda:
Šaltos žiemos – savo landą
Apsišildo popaganda.
Nuogas kūnas – dengtis bando
Skarmalais ir propaganda.
Sausos bulvės – užsikanda
Ir planais, ir propaganda.
Taip prieš bet kurį negandą
Puikiai gelbsti propaganda.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką satyra „Tadas Nenuklausė – liaudies priešas“ parodo apie sovietinę sistemą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tylų, prastai girdintį darbininką kviečia enkavedistų vadas ir mušdamas verčia tapti skundiku. Tadas galiausiai pasirašo, bet bendradarbiai iš karto supranta, kad jis „užverbuotas“, ir prie jo nekalba. Kadangi jis nieko nepraneša, vadas paskelbia jį liaudies priešu ir sabotažininku, ir nekaltas Tadas išvežamas „ten, kur baisiai šalta“. Pabaigos išvada: „Jeigu kito tik neskųsi, / Tai tu liaudies priešas būsi.“ Sistema verčia žmones skųsti vienas kitą.
Rašiniui: ValdžiaSatyraLaisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.