– Partija tau teikia garbę
Eiti pareigą šią svarbią.
Tu, šį reikalą supratęs,
Tik klausyk ausis pastatęs!
Kas kad neprigirdi draugas, –
Juk tokių mažiau ir saugos.
Visai kurčias apsimeski
Ir spąstus tik priešui spęski!
Ką nugirsi, ką suosi,
Tuoj mum pranešimą duosi!
Grįžta Tadas į dirbtuvę,
Klausia jį draugai, kur buvęs.
Bet jis, kurčiu apsimetęs,
Žiūri tik akis pastatęs,
Tartum nieko nesupranta,
Ir tiktai obliuoja lentą.
Bet nužiūri vienas kitas,
Kad gerai jis apdaužytas.
Šnabždasi draugai dirbtuvės:
– Šitas buvo jau pakliuvęs!
Skamba lyg signalas duotas:
– Atsargiai! Tas užverbuotas!
Ir draugai mūs Tado saugos
Tartum pragariško raugo.
Bet kur tik draugai ką šneka,
Tadas tuoj artyn, ir seka.
Suka kalbą jie į šalį,
Nieko jis nugirst negali.
Gailis Tadas Nenuklausė,
Kad anksčiau nenusiklausė.
Ir štai vėlei šaukia Tadą
Pas enkavedistų vadą.
Šaukia antrąkart ir trečią...
Ir kaskart į kailį krečia.
Veltui verkia Nenuklausė,
Kad jis atsidėjęs klausė,
Kad jis visur kišo ausį,
Tiktai nieko nenuklausė.
Pagaliau nusprendžia vadas:
Liaudies priešas šitas Tadas!
Priešas didelis, ne mažas, –
Šitaip dirbt juk sabotažas:
Jau pačiam net juodas kailis,
O išduoti kitą gailis.
Ir štai suima mūs Tadą.
Tadą štai į stotį veda.
Tadą, visiškai nekaltą,
Veža ten, kur baisiai šalta.
Taip pas mus jau sutvarkyta:
Turim ėsti vienas kitą.
Jeigu kito tik neskųsi,
Tai tu liaudies priešas būsi.
Jeigu kito tik neėsi,
Tai tu pats Vorkutoj dvėsi.
Toks jau prigimimas
Toks jau prigimimas ruso:
Gyrės, gyrės, kol užduso.
Tai žadėjo atsipūtęs
Kibt į darbą kaip pasiutęs,
Bet, nusnūdęs valandėlei,
Ėmė girtis jis ir vėlei.
Ne be reikalo jis girias,
Mat yra gerai patyręs,
Kad prieš bet kurį negandą
Puikiai gelbsti propaganda:
Šaltos žiemos – savo landą
Apsišildo popaganda.
Nuogas kūnas – dengtis bando
Skarmalais ir propaganda.
Sausos bulvės – užsikanda
Ir planais, ir propaganda.
Taip prieš bet kurį negandą
Puikiai gelbsti propaganda.
Tarybinis humanizmas
Pasiekė raudonarmiečiai
Pergalę didžiulę:
Apie dvidešimt lavonų
Štai ant gatvės guli.
Tai banditai, nes, pabūgę
Bado ir kankynės,
Jie nuo Sibiro ir rūsio
Slapstėsi ir gynės.
Bet vis tiek raudonarmiečiams
Juos nukaut pavyko
Ir miestelin parsivežti
Džiaugsmui bolševikų.
Didžią iškilmę šia proga
Švenčia gauja rusų
Ir keli jiem parsidavę
Palaižūnai mūsų.
Tartum musės jie apspinta
Kūnus užmuštųjų:
Reikia liet mat staliniečiams
Kerštą ant buržujų.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką satyra „Tadas Nenuklausė – liaudies priešas“ parodo apie sovietinę sistemą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tylų, prastai girdintį darbininką kviečia enkavedistų vadas ir mušdamas verčia tapti skundiku. Tadas galiausiai pasirašo, bet bendradarbiai iš karto supranta, kad jis „užverbuotas“, ir prie jo nekalba. Kadangi jis nieko nepraneša, vadas paskelbia jį liaudies priešu ir sabotažininku, ir nekaltas Tadas išvežamas „ten, kur baisiai šalta“. Pabaigos išvada: „Jeigu kito tik neskųsi, / Tai tu liaudies priešas būsi.“ Sistema verčia žmones skųsti vienas kitą.
Rašiniui: ValdžiaSatyraLaisvė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.