Tadas Nenuklausė – liaudies priešas

41 psl.

1. N. dirbtuvėj pats tyliausias
2. Buvo Tadas Nenuklausė.
3. Dirbo darbą vis užgulęs
4. Toks suvargęs, toks vientulis.
5. Dirbt ne ką jis sugebėjo,
6. Tik lentas obliuot mokėjo.
7. Su draugais veik nekalbėjo,
8. Nes bent kiek neprigirdėjo.
9. Užtat juokdariai vaikinai
10. Nenuklausė jį vadino.
11. Kartais net juokavo tūlas,
12. Kad jam dingęs vienas šulas.
13. Bet jisai dėl to nepyko,
14. Tik obliavo sau iš tyko.
15. Taip ramiai jam dienos ėjo,
16. Kol kažkas jį pastebėjo,
17. Kol jis buvo nužiūrėtas
18. Kaip žmogus klusnus ir lėtas.
19. Ir štai pakvietė mūs Tadą
20. Pas enkavedistų vadą.

42 psl.

1. Pakviestajam dreba kūnas:
2. Čia jau bus koks nors perkūnas!
3. Bet ką veiks? Nueina Tadas.
4. Pasitinka jį pats vadas
5. Solovuško Timofiejus,
6. Liaudies baubas pagarsėjęs,
7. Iš Maskvos komandiruotas,
8. Visas baisiai medaliuotas.
9. Ima Tadą klausinėti,
10. Kas dirbtuvėje girdėti,
11. Ką ten liaudies priešai veikia,
12. Galbūt partiją jie keikia,
13. Kam tenai iš darbininkų
14. Rusiška valdžia netinka.
15. Tadas teisintis mėgina,
16. Kad jis nieko čia nežino,
17. Kad jis nieko nenuklausęs,
18. Nes esą jam silpnos ausys,
19. Kad jis nieko nesupranta,
20. Tik uoliai obliuoja lentą,

43 psl.

1. Žiūri tik uždirbti duoną,
2. Išmaitint vaikus ir žmoną.
3. Nemanyk, kad aš toks glušas! –
4. Ima šaukt įdūkęs rusas:
5. Viskas aiškiai čia matyti:
6. Tu nenori man sakyti!
7. Tu nenori, kvailas jauti,
8. Tėvui Stalinui tarnauti!
9. Tadas dreba, Tadas bąla,
10. Lyg nujausdamas sau galą,
11. Ir vėl teisintis mėgina,
12. Kad jis nieko čia nežino.
13. Solovuško ima siusti,
14. Ima net iš pykčio dusti,
15. Ima Tadą baisiai plūsti,
16. Tadą laužyti ir mušti.
17. Solovuško spiegia, gieda,
18. Perlai jam nuo lūpų rieda:
19. – Svoloč! Sukinsyn! Sobaka! ...! ...! ...!
20. Ir vis Tadą muša, plaka...

44 psl.

1. Atsipūsti kiek sustoja,
2. Atsikvėpęs ir vėl tvoja.
3. Vargšas Tadas net sutino,
4. Bet nežino ir nežino...
5. Tačiau baigės jėgos ruso,
6. Jis bemušdamas užduso.
7. Mato, kad iš Nenusiklausės
8. Šiandien nieko neišgausiąs.
9. Tada paima jis blanką,
10. Bruka Tadui jį į ranką,
11. Nori parašą išgauti,
12. Kad tas pažada tarnauti.
13. Veltui bruka draugas vadas,
14. Nesutinka, ginas Tadas:
15. Niekur kištis aš nenoriu...
16. Galbūt rasis savanorių?..
17. Jei nenori, gyvas pūsi!
18. Tadą įmeta į rūsį.
19. Sėdi rūsy vargšas Tadas,
20. O enkavedistų vadas

45 psl.

1. Pas save kasdien jį šaukia
2. Ir tą pačią giesmę traukia.
3. Vieną kartą, antrą, trečią...
4. Ir kaskart į kailį krečia.
5. Sunkiai dirba pareigūnas,
6. Sunkiai kenčia Tado kūnas:
7. Gelia kaulai, maunas kailis...
8. Iš skausmų beveik jau gailis
9. Mūsų Tadas Nenuklausė,
10. Kad jis nieko nenuklausė.
11. Taip praeina dienos kelios,
12. Nebeiškenčia žmogelis,
13. Mąsto: Nėr kas bedaryti...
14. Reiks gal kiek pasiklausyti...
15. Kam vienam man skausmas šitas?
16. Lai pakenčia kiek ir kitas...
17. Pats to popieriaus paprašo,
18. Pažada ir pasirašo.
19. Kyla ūpas draugui vadui
20. Ir jis šitaip kalba Tadui:

46 psl.

1. – Partija tau teikia garbę
2. Eiti pareigą šią svarbią.
3. Tu, šį reikalą supratęs,
4. Tik klausyk ausis pastatęs!
5. Kas kad neprigirdi draugas, –
6. Juk tokių mažiau ir saugos.
7. Visai kurčias apsimeski
8. Ir spąstus tik priešui spęski!
9. Ką nugirsi, ką suosi,
10. Tuoj mum pranešimą duosi!
11. Grįžta Tadas į dirbtuvę,
12. Klausia jį draugai, kur buvęs.
13. Bet jis, kurčiu apsimetęs,
14. Žiūri tik akis pastatęs,
15. Tartum nieko nesupranta,
16. Ir tiktai obliuoja lentą.
17. Bet nužiūri vienas kitas,
18. Kad gerai jis apdaužytas.

1. Šnabždasi draugai dirbtuvės:
2. – Šitas buvo jau pakliuvęs!

47 psl.

1. Skamba lyg signalas duotas:
2. – Atsargiai! Tas užverbuotas!
3. Ir draugai mūs Tado saugos
4. Tartum pragariško raugo.
5. Bet kur tik draugai ką šneka,
6. Tadas tuoj artyn, ir seka.
7. Suka kalbą jie į šalį,
8. Nieko jis nugirst negali.
9. Gailis Tadas Nenuklausė,
10. Kad anksčiau nenusiklausė.
11. Ir štai vėlei šaukia Tadą
12. Pas enkavedistų vadą.
13. Šaukia antrąkart ir trečią...
14. Ir kaskart į kailį krečia.
15. Veltui verkia Nenuklausė,
16. Kad jis atsidėjęs klausė,
17. Kad jis visur kišo ausį,
18. Tiktai nieko nenuklausė.

1. Pagaliau nusprendžia vadas:
2. Liaudies priešas šitas Tadas!

48 psl.

1. Priešas didelis, ne mažas, –
2. Šitaip dirbt juk sabotažas:
3. Jau pačiam net juodas kailis,
4. O išduoti kitą gailis.
5. Ir štai suima mūs Tadą.
6. Tadą štai į stotį veda.
7. Tadą, visiškai nekaltą,
8. Veža ten, kur baisiai šalta.
9. Taip pas mus jau sutvarkyta:
10. Turim ėsti vienas kitą.
11. Jeigu kito tik neskųsi,
12. Tai tu liaudies priešas būsi.
13. Jeigu kito tik neėsi,
14. Tai tu pats Vorkutoj dvėsi.