– Nesirūpinkite, aš pasakysiu, ką daryt. Eikite tiesiog pas prabaščių ir paprašykite, kad nudraustų moteriškę nuo skundo. Prabaščiaus ji tikrai paklausys. O kad prabaščius išpildys jūs prašymą, tai aš duodu savo galvą. Jis dabar laukia užtvirtinimo ant praloto, tai jam paviečio viršininkas labai reikalingas su gerais liudijimais. Už tą dalyką prabaščius parduotų dūšias visos savo parapijos – aš jį gerai pažįstu.
Tą pačią dieną Kruglodurovas buvo pas prabaščių ir visai nedaug turėjo darbo perkalbėt jį į savo pusę. Prabaščius pažadėjo nutildyt moteriškę, o Kruglodurovas nudžiugo, pasisekus užstot maskolių reikalus taip, kaip nori vyriausybė. „Garbė rankose, – manė Vakanalijus Vziatkovičius, – o mažių mažiausiai vyriausybės pagyrimas“.
Da iš vakaro prabaščius įsakė špitolninkui pavadint anksti Gražienę. Žmonelė atėjo, o prabaščius pradėjo taip:
– Mano vaikeli! aš per visą naktį mąsčiau apie tavo skundą, ir žinai ką, man rodosi, geriau bus, jeigu neskųsi. Pati supranti... kad būtum mergina, tai tas atsitikimas kenktų tau, o dabar... kokia pragaištis?.. Su tuo skundu... pradėsi, tai daug vargo, iki pasibaigs, o ant galo da gali nelaimėt... Geriau, vaikeli, neskųsk! aš taip rodiju. Juk kasdien poteriauji: ir atleisk mums, kaip ir mes atleidžiam. Atsimink, vaikeli!
Moteriškė prižadėjo neskųst, tik atsisveikinusi ir eidama namo, negalėjo nė kokiu būdu suprast: dėl ko tas atsitikimas užvakar buvo baisus, o šiandien nieko nekenkia? Dėl ko užvakar reikėjo skųst, o šiandien jau ne? Rado tik vieną išaiškinimą: taip liepė kunigas, tai taip turi būt gerai.
Vienok nė šiuo žygiu neteko viršininkui nė garbė, nė vyriausybės pagyrimas. Nieks nepavadino, kad Vakanalijus Vziatkovičius – apgynėjas maskolių reikalų, o nuo vyriausybės juk tyčia buvo slepiamas tas atsitikimas su Gražiene.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokiais būdais viršininkas bando įgyti garbę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pirmiausia liepia lietuvišką užrašą ant tilto pakeisti rusišku, nes „Čia ne Lietuva, čia Maskolija“. Padeda nutildyti Gražienę, tikėdamasis pagyrimo už tai, kad užstojo „maskolių reikalus“, ir liepia suimti du nekaltus vasarotojus. Kai vaikų mestas akmenukas pataiko į vežimą, sušunka „pasikėsinimas ant gyvasties!“. Renka pinigus „ikonos“ įtaisymui, pigiau ją pasidirbdina ir korespondencijoje liepia vis tankiau įrašyti „doblestnyj V. V.“. Mokykloje vaikas išpyškina jo titulus, ir viršininkas pravirksta. Garbė jam reiškia tik tai, ką apie jį išgirs vyresnybė.
Rašiniui: ValdžiaIšdidumasSatyra
2. Kaip baigiasi Gražienės skundas ir kuo ši istorija skaudžiausia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pasieniečių užpulta ir išniekinta jauna našlė, dvarponio patarta skųstis, dar eina pasitarti pas kunigą. Šis irgi liepia skųsti, nes atleisdama ji parodytų, kad nelaiko to nuodėme. Bet kordono karininkas kreipiasi į viršininką, o viršininkas į kunigą, ir kitą rytą tas pats kunigas moterį perkalba neskųsti. Ji nesupranta, kodėl užvakar buvo baisu, o šiandien nieko. Skaudžiausia, kad ją palieka savieji. Kunigas laukia prelato vardo, viršininkas garbės, ir pasakotojas karčiai pastebi, kad parapijos administratorius dėl savo garbės paaukojo moters garbę.
Rašiniui: ValdžiaKaltėŽmogaus vertė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.