Maironis · 1862–1932
Išvažiuojant
8-9 psl. iš 24·apie 5 min.·1 paaiškinimas·1 klausimas
8 psl.
- Palaimink, Viešpatie, kelionę,
- Kurioj pro ašarų miglas
- Palydžiu praeitį malonią,
- Kaip laimės tolimas salas.
- Aš nežinau, kas priešais laukia:
- Tik pilkos dienos ar vargai?
- Bet neramios širdies netraukia
- Kita šalis, nauji draugai.
- O norint kartą, norint vieną
- Man leisk pažvelgti atgalios
- Ir vakarykščią brangią dieną
- Prispausti prie širdies gailios!
- Bet Tu, o Viešpatie, man kelią
- Parodęs, uždraudei sapnus,
- Ir aš, pažinęs šventą valią,
- Einu, Apveizdai paklusnus.
- Einu, nors skundžiasi krūtinė
- Ir trykšta ašara baili;
- O tu man valią geležinę
- Užtat mylėdamas kali.
9 psl.
- Einu kaip amžinas keleivis
- Be prieštaravimo maldos
- Ir laimę čia tik kaip praeivis
- Žinau iš tolimos gaidos.
Klausimai: Išvažiuojant
1. Kuo „Išvažiuojant“ skiriasi nuo tėvynės eilėraščių?
Rodyti atsakymą
Čia nėra nei tautos, nei istorijos, tik išvykstantis žmogus ir Dievas. Jis prašo leisti dar kartą pažvelgti atgal ir prispausti prie širdies vakarykštę dieną, bet Dievas jau parodė kelią ir uždraudė sapnus, todėl jis eina „Apveizdai paklusnus“. Krūtinė skundžiasi, trykšta ašara, o Dievas, „mylėdamas“, kala jam „valią geležinę“. Paskutiniame posme jis jau „amžinas keleivis“, laimę žinantis tik „iš tolimos gaidos“. Paklusnumas jį grūdina.
Rašiniui: TikėjimasŽmogaus vertėDora
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.