Maironis · 1862–1932
Nuo Birutės kalno
3 psl. iš 24·apie 5 min.·2 paaiškinimai·1 klausimas
3 psl.
- Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,
- Man krūtinę užliek savo šalta banga
- Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,
- Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltijà*!
- Kaip ilgėjaus tavęs, begaline, plati!
- Ir kaip tavo išgirst paslaptingų balsų
- Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali,
- Nes per amžius plačių nenutildai bangų!
- Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl – nežinau;
- Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau:
- Užmiršimo ramaus ir tarp jų nematau,
- Betgi trokštu sau marių prie šono arčiau.
- Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu;
- Jis kaip audrą nujaus mano sielos skausmus;
- Paslapties neišduos savo veidu tamsiu
- Ir per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.
Klausimai: Nuo Birutės kalno
1. Ko lyrinis subjektas prašo ir trokšta eilėraštyje „Nuo Birutės kalno“?
Rodyti atsakymą
Pirmiausia jis prašo Baltijos, kad užlietų jam krūtinę šalta banga arba suteiktų galią išreikšti tai, ko trokšta širdis, taip galingai kaip ji pati. Trečiame posme jis prisipažįsta, kad jam liūdna, ir prašo vėtrų, kad užkauktų smarkiau. Paskutiniame posme jis trokšta draugo, kuris nujaustų sielos skausmus, neišduotų paslapties ir liktų amžinai neramus. Tas draugas labai panašus į pačią jūrą: eilutės apie marias „prie šono arčiau“ ir apie draugą stovi greta. Jūra tinka, nes jos nerimas toks pat didelis kaip jo.
Rašiniui: GamtaKūrėjas
Nori išsaugoti savo atsakymus ir citatas? Susikurk skaitymo planą: nemokamai ir be slaptažodžio.
Tekstas: Vikišaltiniai (lt.wikisource.org). Puslapius sunumeravome patys, kad skaitymą būtų galima padalyti į vakarus. Paaiškinimus ir klausimus parengė Kalbininkas.