20 psl.
Kai marių bangos nerimauja
Ir krantą barsto gintarais
Gelmės nematomoji sauja:
Girdėtis per miglas-druskas,
Lyg verkia ir vaitoja kas!
O vaitoja,
Ašaroja
Tai Jūratė nelaiminga:
Atsiminusi Kastytį
Ir kad rūmai sudaužyti
Dievo apmauda bausminga.
Dabar lietuvė pamariais,
Suvarsčius gintarų siūlelį,
Sau mėgsta baltą kaklą jais
Gražiai papuošti prieš bernelį;
Bet kai meilužę uždainuos,
Ji skamba tonuose liūdnuos.
O kai myli,
Norint tyli,
(Jos sapnai tylėt įpratę),
21 psl.
Tai ta meilė jos krūtinėj
Neša jėgoj begalinėj
Kartais audra, kaip Jūratė.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip padavimas „Jūratė ir Kastytis“ paaiškina gintarą pajūryje ir liūdnas lietuvės meilės dainas?
Rašiniui: MeilėGamtaKaltė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.