Mergytė tarė: »Štai gi kelias Jūs Malonei;
Tik ne per lysves. Ten taku, tai bus lygiausia«.
»Į kairę, ar į dešinę?« ją Grafas klausia.
Čia daržininkė, kreipdama galvutę savo,
Į Grafą žiūri, rodos, susiįdomavo,
Nes tik per žingsnių tūkstantį namai stovėjo,
O Grafas kelio klausia. Bet, matyt, norėjo
Ką nors jai pasakyti, griebėsi tad šaržo. –
»Panelė gal gyvena čia arti, prie daržo?
Gal kaime? Kad dvare aš Tamstos neregėjau?
Gal pirmą kartą, kad pažinti nesuspėjau?«
Jinai papurtė galvą. »Dovanok, Panele,
O gal matau ten Tamstos baltąjį langelį?«
Pats mąsto gi: jei ir netektų ją skaityti
Jau nimfa, visgi ji graži jauna mergytė.
Nes juk dažnai didi siela, mintis gražioji,
Kaip rožė žydi kur tankynės gilumoje;
Gana ją leist tik saulės spinduliams globoti,
O ji žiūrėtojų akis spalvoms viliotų!
Čia daržininkė, patylėjus valandėlę,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.