Su piautuvais, grėbliais į krūvą susirinko
Keliaut namo, nes dirbt Teisėjas nebeleidžia
Ilgiau, kaip ik to laiko, kai saulutė leidžias.
»Pasaulio Viešpats žmogui dirbt perdaug neleidžia:
Kai jojo darbininkas, saulė, nusileidžia,
Ir žemdirbiui ateina laikas eit ilsėtis«.
Dažnai Teisėjas mėgo tuos žodžius kalbėti.
Ir ekonomas pildė valią šią Teisėjo:
Dar būdavo vežimo kraut neįpusėjo,
Bet saulė leidžias, ir vežimas jau važiuoja,
Tik jaučiai džiaugiasi tuo vežimu lengvuoju.
Tuo tarpu jau nuo miško eina į takelį
Sens prievaizda, išsivesdams vaikų būrelį,
Paskui Podkomožienė ėjo su Teisėju,
Šalia gi su dukrelėms Podkomožis ėjo;
Toliau merginos sekė ir čia pat vaikinai,
Tačiau per kokį žingsnį šone nuo merginų
(Toksai, mat, mandagumas). Nieks tvarkos nedarė,
Ponių nuo vyrų niekas ten šalin nevarė,
Tačiau kiekviens tvarkos senoviškos dabojo,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Teisėjas taip saugo senąją tvarką savo namuose? Kaip jis ją sieja su tautos likimu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Teisėjas neleidžia dirbti po saulėlydžio: jo žodžiais, kai Viešpaties „darbininkas, saulė, nusileidžia“, ir žemdirbiui metas ilsėtis. Jis moko jaunimą gerbti „protą, valdžią, amžių, prigimimą“, o svečiai ir šeimyna laikosi senoviško mandagumo. Teisėjui tvarka yra pamatas: „Ta tvarka namai ir tautos kyla“, o ją praradus ir namai, ir tautos išnyksta. Pats šeimininkas apžiūri gyvulius, nes žino, kad tarnai geriau dirba, kai ponas prižiūri. Soplicovas rodomas kaip senosios bajorų Lietuvos pavyzdys.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.