Ponas Tadas114-116 psl. · apie 10 min.
Trečioji knyga. Meilinimasis23% kūrinio
114 psl.

Turėtų svieto pamatyti, apsitrinti;

Ir aš iš jauno apvažiavęs gerą tolį:

Buvau Piotrkove, Dubne, tai prie tribunolo,

Kaip palestrantas, kartais reikalus tvarkyti

Savuosius, teko net ir Varšuva matyti.

Ir aš pasinaudojau! Brolvaikis turėtų

Taip pat išvyst pasaulį ir pavažinėti

Kaipo keliautojas, kurs laiko tur ik valiai,

Ir taip suprastų žmones ir pažintų šalį.

Ne rangoms, ordenams! Prašau man dovanoti,

Maskolių ordenus netinka mums nešioti.

Argi senieji ponai, net ir dabartiniai,

Kurie apskrityje nėra dar paskutiniai

Tokių žibučių laukia? Bet estimę turi

Žmonėse, nes pas mus į kilmę, vardą žiūri,

O jei į pareigas, tai tik rinkikų noru

Uždėtas, bet ne dėliai kokio ten favoro«.

Čia Telimena sako: »Brolis taip protauji,

Puiku, tad jis kaip vojažeras tekeliauja«.

»Sesut, Teisėjas tarė pilnas neramumo,

115 psl.

Labai norėčiau, bet čia vėl nauji sunkumai!

Pons Jackus liaut globojęs Tadą neketina,

Vėl atsiuntė štai Kirminą, tą Bernardiną,

Kurs iš anapus Vislos šičion atkeliavo,

O jis instrukcijų nuo brolio Jackaus gavo;

Ir Tado jau išsprendė juodu ten likimą,

Te, sako, Tadas sau už žmoną Zosę ima,

Išauklėtąją Tamstos. Juodu ten apskaitė,

Aš Tadui duosiąs dvarą, Zosei duosiąs kraitį

Pons Jackus; turtų jo, žinai pati, sesute,

Ir man daug teko, gal tad reikalaut truputį,

Kad jo klausyčiau. Reik tad, sesuo, apsvarstyti,

Kaip visa be didžių sunkumų padaryti.

Reik juodu supažinti. Dar, tiesa, jaunučiai,

O ypač Zosė, bet tai nepakenks vaikučiams.

Trumpus rūbus Zoselei reik tik pamainyti,

Nes jau iš tikro, paaugėjus, reik sakyti«.

Staiga nustebus Telimena pasikėlė,

Ant šaliko atsiklaupė ir valandėlę

Aplinkui žvalgėsi; rimtai iš karto klausė,

116 psl.

Paskui gi ranką judindama paliai ausį

Lyg stengės suvaryt atgal žodžius su sauja

Kalbėtojui.

»E! e! girdžiu dalyką naują!

Gal Tadui tai pakenktų, gal jį išganytų,

Kaip nori, Jūs Malone, tarė, gal manyti!

Man Tadas ne galvoj, visai man tai nerūpi,

Tebūna ekonomas, arba smuklėj tupi,

Te sau jis vaiko zuikius miškuose, lankose,

Aprūpinkit, kaip norit, jį; bet kam čia Zosė?

Kam Jūs Malonei Zosė? Aš valdau jos ranką,

Viena aš! O kad Jackui pinigų pakanka

Jos auklėjimui ir ik šiol dar jis tesėjo

Mokėt tą pensijukę ir pridėt žadėjo,

Tai jos dar nenupirko. Taipgi Ponai žinot,

O žino tai taip pat plačiai visi kaimynai,

Kuo remiat Tamstos tą duosnumą Zosei uolų,

Nes dar Horeškoms iš Soplicų kiek išpuola«.

(Teisėjas klausė šitų žodžių kiek sujudęs,

Sumišęs, lyg supykęs ir drauge nuliūdęs;

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką Jackus per Kirminą nurodė dėl Tado vedybų?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Meilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.