Ponas Tadas9-12 psl. · apie 15 min.
Pirmoji knyga. Ūkis2% kūrinio
9 psl.

Kad vakarais dažnai atlanko jį kaimynai.

Rankas pons Voiskis jau iš tolo sukryžiavo,

Sušuko ir keleivį džiaugdamos bučiavo.

Ir greitai prasidėjo jų kalba supinta,

Lyg stengtas jon džiaugsmus ir vargą sutalpinti,

Kuriuos ir viens ir kitas apsakyt norėjo,

Todel nerimo, džiaugės, į akis žiūrėjo.

Ir tik ik sočiai Voiskiui atsiklausinėjus,

Jis ėmė pasakoti, kas šiandieną dėjos.

»Gerai, brangusis Tadai«, (Vardas toks vaikino,

Mat, buvo. Atminčiai Kosčiuškos taip vadinos,

Nes gimė tais laikais, kai dar karai vis ėjo).

»Gerai, Tadukai mano, – čia tavęs reikėjo,

Nes daug merginų čia galėsi pamatyti.

O dėdė rengias tau net vestuves daryti;

Galėsi pasirinkti; teks tau greit išvysti

Kaimynų, tavo genčių, didelę draugystę,

Mat, spręsti Grafo ginčią renkasi kaimynai,

Ir Grafas pats rytoj atvykt pas mus ketina;

Jau Podkomožis čia su žmona ir dukrelėms,

10 psl.

Jaunieji žaidžia šautuvais tenai aikštelėj,

O seniai, moters tai javus apžiūrinėja

Ir laukia jau visi jaunųjų pamiškėje.

Tad einame sutikt, jei nelabai sutingęs,

Dėduką, Podkomožius ir ponias garbingas«.

Su Voiskiu Tadas eina lauko pažiūrėti

Ir vis negali dar gerai atsikalbėti.

Saulutė jau dangaus žemiausius šonus lietė,

Silpniau nei dieną, bet plačiau nei dieną švietė,

Raudona, kaip po darbo darbininko veidas,

Taip pat, kaip jis pavargusi, saulutė leidos;

Platusis skritulys vaizdingai spinduliuojas,

Pro tarpus šilo mirga; jau ūkai būriuojas:

Tai neriasi šakose, tai paviršium skrieja,

Tai visą mišką riša ir draugėn sulieja;

Ir šilas juodavo, lyg būt didžiuliai rūmai,

O saulė jau gaisrinį skleidė raudonumą,

Paskui nugrimzdo; spinduliai jos paskutiniai

Sublyksėję, kaip žvakė blyksi pro langinę,

Užgeso. Ir tuojau iš lauko darbininkai

11 psl.

Su piautuvais, grėbliais į krūvą susirinko

Keliaut namo, nes dirbt Teisėjas nebeleidžia

Ilgiau, kaip ik to laiko, kai saulutė leidžias.

»Pasaulio Viešpats žmogui dirbt perdaug neleidžia:

Kai jojo darbininkas, saulė, nusileidžia,

Ir žemdirbiui ateina laikas eit ilsėtis«.

Dažnai Teisėjas mėgo tuos žodžius kalbėti.

Ir ekonomas pildė valią šią Teisėjo:

Dar būdavo vežimo kraut neįpusėjo,

Bet saulė leidžias, ir vežimas jau važiuoja,

Tik jaučiai džiaugiasi tuo vežimu lengvuoju.

Tuo tarpu jau nuo miško eina į takelį

Sens prievaizda, išsivesdams vaikų būrelį,

Paskui Podkomožienė ėjo su Teisėju,

Šalia gi su dukrelėms Podkomožis ėjo;

Toliau merginos sekė ir čia pat vaikinai,

Tačiau per kokį žingsnį šone nuo merginų

(Toksai, mat, mandagumas). Nieks tvarkos nedarė,

Ponių nuo vyrų niekas ten šalin nevarė,

Tačiau kiekviens tvarkos senoviškos dabojo,

12 psl.

Ir, kad Teisėjas gerbia ją, visi žinojo.

Jis niekada neleido užsimiršt jaunimui

Pagerbti protą, valdžią, amžių, prigimimą,

Jis sakė: »Ta tvarka namai ir tautos kyla,

O ją praradus tautos ir namai išdyla«.

Tad prie tvarkos namiškiai ir tarnai priprato

Ir, būdavo, gentis ar svečias, tuoj pamato

Tą tvarką, jei tiktai į tuos namus pakliūva,

Nes papročiai senoviški ik šiol ten buvo.

Neilgai sveikinos su broliavaikiu savo

Teisėjas – davė ranką – Tadas pabučiavo –

Veidan dar pabučiavo ženklan giminystės...

Ir nors ne daug kalbėjo del svečių draugystės,

Tačiau iš ašarų, kurios skubiai riedėjo,

Matyti, Poną Tadą jis labai mylėjo.

Tuoj páskui šeimininką iš namų ir šilo,

Iš pievų ir ganyklų visa eit pakilo.

Čionai parbėga pulkas bliaunančių avelių,

Didžiulį dulkių stulpą keldamas nuo kelio;

Tenai Tiroliaus karvės su tarškučiais žengia,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Teisėjas taip saugo senąją tvarką savo namuose? Kaip jis ją sieja su tautos likimu?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Teisėjas neleidžia dirbti po saulėlydžio: jo žodžiais, kai Viešpaties „darbininkas, saulė, nusileidžia“, ir žemdirbiui metas ilsėtis. Jis moko jaunimą gerbti „protą, valdžią, amžių, prigimimą“, o svečiai ir šeimyna laikosi senoviško mandagumo. Teisėjui tvarka yra pamatas: „Ta tvarka namai ir tautos kyla“, o ją praradus ir namai, ir tautos išnyksta. Pats šeimininkas apžiūri gyvulius, nes žino, kad tarnai geriau dirba, kai ponas prižiūri. Soplicovas rodomas kaip senosios bajorų Lietuvos pavyzdys.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.