Tai Tadas, pykdams, vaikščioti smarkiau pradėjo,
Kol pagaliau ilgiau tylėti negalėjo.
Jis girių grožį jautė tik iš prigimimo,
Bet niekinant jas, tarė pilnas įkvėpimo:
»Mačiau tuos garbinamuosius medžius mūs Vilniuj,
Botanikos sode, ten įvairiausių pilna,
Kuriuos pietuos, Italijoj, gali sutikti;
Bet argi gali mūsų medžiams jie prilygti?
Argi alòes su ilgoms šakoms – lazdutėms?
Ar citrina gausinga vaisiais, bet mažutė
Su lapais blizgančiais, kresna, tokia šakota,
Kaip moteris, nors ir turtinga, bet kuprota?
Ar ciprise liesam surasti vaizdingumo,
Kurs vieton liūdesio teteikia nuobodumą?
Net kalbama, kad menką vaizdą jis sudaro,
Kai gedula užvaldo visą ponų dvarą;
Kapuos net, – kaip lekajus, galvą pakylėtą
Jis laiko nenusižengdamas etiketui.
»Argi negražesni tie mūs beržai kasoti,
Lyg kaimo moters, imančios sūnų raudoti,
Ar našlės vyrų, imdamos rankas graižyti,
O jų pečiai plaukais išpintais apsklaidyti?!
Taip garsiai rauda išvaizda, nors lūpos tyli!
Kodel gi, Ponas Grafe, jei paišybą myli,
Mūs medžių nepaišai, kur gamtą taip dabina?
Tikrai, iš Tamstos juoktis ims visi kaimynai,
Kad čia gyvendamas, lietuvių lygumose,
Paišai tik uolas, lyg gyventum dykumose«.
»Mielasis, tarė Grafas, visas prigimimas
Tai formos, fonas, o siela tai įkvėpimas,
Kuris sparnais vaizduotės kildamas skrajoja,
Jis dailinas skoniu, taisyklės jį riboja.
Pati gamta ir noras – kurti dar negali,
Kūrėjas tur skraidyt srityse idealų!
Ne visa gražų galima gražiai paišyti!
Teks Tamstai apie tai gal knygose skaityti.
Kai del paišybos: reik darbe turėti stažą,
Grupes, ansamblį, perspektyvą, dangų gražų.
Italų dangų! Ten peizažų tik gimtinė,
Italai buvo, bus paišytojų tėvynė!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokiais argumentais Tadas ginčija Grafą, kuris mano, kad piešti verta tik Italijos gamtą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tadas sako matęs pietų medžius Vilniaus botanikos sode ir jie, jo akimis, negali prilygti lietuviškiems: citrina panaši į kuprotą moterį, o kiparisas teikia tik nuobodulį. Beržas jam primena raudančią kaimo moterį. Jis stebisi, kodėl Grafas, gyvendamas lietuvių lygumose, piešia tik uolas. Tadas girių grožį jaučia iš prigimimo, jo meilė gimtajai gamtai gyva ir nuoširdi, o Telimena dar primena dailininką Orlovskį, kuris svetur svajojo tik apie tėvynę.
Rašiniui: Tėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.