Ponas Tadas123-125 psl. · apie 10 min.
Trečioji knyga. Meilinimasis25% kūrinio
123 psl.

Tai Tadas, pykdams, vaikščioti smarkiau pradėjo,

Kol pagaliau ilgiau tylėti negalėjo.

Jis girių grožį jautė tik iš prigimimo,

Bet niekinant jas, tarė pilnas įkvėpimo:

»Mačiau tuos garbinamuosius medžius mūs Vilniuj,

Botanikos sode, ten įvairiausių pilna,

Kuriuos pietuos, Italijoj, gali sutikti;

Bet argi gali mūsų medžiams jie prilygti?

Argi alòes su ilgoms šakoms – lazdutėms?

Ar citrina gausinga vaisiais, bet mažutė

Su lapais blizgančiais, kresna, tokia šakota,

Kaip moteris, nors ir turtinga, bet kuprota?

Ar ciprise liesam surasti vaizdingumo,

Kurs vieton liūdesio teteikia nuobodumą?

Net kalbama, kad menką vaizdą jis sudaro,

Kai gedula užvaldo visą ponų dvarą;

Kapuos net, – kaip lekajus, galvą pakylėtą

Jis laiko nenusižengdamas etiketui.

»Argi negražesni tie mūs beržai kasoti,

Lyg kaimo moters, imančios sūnų raudoti,

124 psl.

Ar našlės vyrų, imdamos rankas graižyti,

O jų pečiai plaukais išpintais apsklaidyti?!

Taip garsiai rauda išvaizda, nors lūpos tyli!

Kodel gi, Ponas Grafe, jei paišybą myli,

Mūs medžių nepaišai, kur gamtą taip dabina?

Tikrai, iš Tamstos juoktis ims visi kaimynai,

Kad čia gyvendamas, lietuvių lygumose,

Paišai tik uolas, lyg gyventum dykumose«.

»Mielasis, tarė Grafas, visas prigimimas

Tai formos, fonas, o siela tai įkvėpimas,

Kuris sparnais vaizduotės kildamas skrajoja,

Jis dailinas skoniu, taisyklės jį riboja.

Pati gamta ir noras – kurti dar negali,

Kūrėjas tur skraidyt srityse idealų!

Ne visa gražų galima gražiai paišyti!

Teks Tamstai apie tai gal knygose skaityti.

Kai del paišybos: reik darbe turėti stažą,

Grupes, ansamblį, perspektyvą, dangų gražų.

Italų dangų! Ten peizažų tik gimtinė,

Italai buvo, bus paišytojų tėvynė!

125 psl.

Todel be Breigelio, tik reikia nesuklysti,

Ne Van der Helle, Breigelio tik peizažisto,

Ir dar be Ruisdalo visuose žiemiuose,

Kur rasti peizažistą varduose pirmuose.

Dangaus mums reikia!« – »Tik Orlovskiui dailininkui –

Pridūrė Telimena, – Soplicovas tinka.

(Reik pastebėt – Soplicų tik vienai šeimynai

Taip niekas nepatinka, kaip tik jų tėvynė.)

Tas dailininkas buvo amžių prasėdėjęs

Tik Peterburke (škicų jo kelis sudėjus

Turiu stalely), bet prie ciesoriaus kaip rojuj

Gyvendamas apie tėvynę tesvajojo!

Atmindavo dažnai jaunystę jam taip brangią

Ir tik Tėvynės girdavo girias ir dangų«...

»Protingai darė! Tadas čia karštai pridūrė:

Na, ką dangus Italų ypatinga turi?

Toks melsvas, tyras, lygus, lyg jį ledas traukia?

Ar negražiau, kai vėjas ūžia, apsiniaukia?

Pakelk tik galvą, o koksai vaizdų kitimas!

Kiek scenų mums parodo debesų žaidimas!

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kokiais argumentais Tadas ginčija Grafą, kuris mano, kad piešti verta tik Italijos gamtą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Tadas sako matęs pietų medžius Vilniaus botanikos sode ir jie, jo akimis, negali prilygti lietuviškiems: citrina panaši į kuprotą moterį, o kiparisas teikia tik nuobodulį. Beržas jam primena raudančią kaimo moterį. Jis stebisi, kodėl Grafas, gyvendamas lietuvių lygumose, piešia tik uolas. Tadas mažai mokytas, bet jo meilė gimtajai gamtai gyva ir nuoširdi, o Telimena dar primena dailininką Orlovskį, kuris svetur svajojo tik apie tėvynę.

Rašiniui: Tėvynė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.