Todel be Breigelio, tik reikia nesuklysti,
Ne Van der Helle, Breigelio tik peizažisto,
Ir dar be Ruisdalo visuose žiemiuose,
Kur rasti peizažistą varduose pirmuose.
Dangaus mums reikia!« – »Tik Orlovskiui dailininkui –
Pridūrė Telimena, – Soplicovas tinka.
(Reik pastebėt – Soplicų tik vienai šeimynai
Taip niekas nepatinka, kaip tik jų tėvynė.)
Tas dailininkas buvo amžių prasėdėjęs
Tik Peterburke (škicų jo kelis sudėjus
Turiu stalely), bet prie ciesoriaus kaip rojuj
Gyvendamas apie tėvynę tesvajojo!
Atmindavo dažnai jaunystę jam taip brangią
Ir tik Tėvynės girdavo girias ir dangų«...
»Protingai darė! Tadas čia karštai pridūrė:
Na, ką dangus Italų ypatinga turi?
Toks melsvas, tyras, lygus, lyg jį ledas traukia?
Ar negražiau, kai vėjas ūžia, apsiniaukia?
Pakelk tik galvą, o koksai vaizdų kitimas!
Kiek scenų mums parodo debesų žaidimas!
Kitoks kiekvienas debesys; štai rudeninis,
Vos šliaužia, rodos, sunkumais apsikabinęs,
Iš pat padangių leidžias šmorai, rengias lyti,
Kaip moterų plaukai išpinti, išsklaidyti;
Kai debesys ledų į aukštį ima keltis,
Kraštais melsvai tamsus, viduryje pageltęs,
Koks girdisi ūžimas; net ir kasdieniniai,
Žiūrėkit, kaip įvairūs, kaip pasidabinę!
Lyg gulbės – žąsys štai tie dèbesys mažučiai,
Juos vejas – sakals vejasi, į krūvą pučia,
Tuoj grūdžiasi, tvirtėja, renkasi į būrį,
Stebuklai! lenkiasi sprandai, karčius jau turi,
Plačioj padangėj kojų eilės pasidaro,
Lyg kaiminę žirgų per stepą audra varo;
Balti, lengvi iš karto, bet smarkiau štai burias
Ir daros stiebai iš kaklų, iš karčių burės,
Pavirsta kaiminė laivu, ir štai kilnoja
Lengvai jį vėjas lygumoj daugaus melsvoje!«
Į aukštį Telimena su Grafu žiūrėjo;
Aukštyn čia Tadas vieną ranką pakylėjo,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokiais argumentais Tadas ginčija Grafą, kuris mano, kad piešti verta tik Italijos gamtą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tadas sako matęs pietų medžius Vilniaus botanikos sode ir jie, jo akimis, negali prilygti lietuviškiems: citrina panaši į kuprotą moterį, o kiparisas teikia tik nuobodulį. Beržas jam primena raudančią kaimo moterį. Jis stebisi, kodėl Grafas, gyvendamas lietuvių lygumose, piešia tik uolas. Tadas girių grožį jaučia iš prigimimo, jo meilė gimtajai gamtai gyva ir nuoširdi, o Telimena dar primena dailininką Orlovskį, kuris svetur svajojo tik apie tėvynę.
Rašiniui: Tėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.