Teisėjui Voiskis aiškinti, kodel jie nudangino
Baldus ten: juk dvare nerast taip didžią salę,
Dvare esą svečių tiek sutalpint negali,
Pily gi didžios menės, puikiai užsilaikę
Visi skliautai, – tiesa, pilis sena, palaikė,
Langai jau be rėmų ir siena jau įlinkus,
Tačiau ten vyno rūsys, vaišint tad pritinka...
Kalbėdamas žiūrėjo į akis Teisėjui,
Matyt, kitokių priežasčių jis dar turėjo.
Už poros varsnų matos, ten už dvaro sodo,
Pilis apleista, bet dar savo bokštus rodo –
Tai giminės Horeškų senas palikimas,
Kurios valdovas žuvo krašto sumišimuos;
Tie turtai sunaikinta tai valdžios žiaurumo,
Tai teismo nusprendimų, genčių nerangumo;
Jų dalį tolimieji gentys pasirinko,
O kiek dar turtų liko, valdė skolininkai.
Tiktai pilies paimti niekas nenorėjo,
Nes joks bajoras jos valdyti netesėjo;
Bet jos panūdo Grafas, artimas kaimynas,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.