Vienam gale įvairūs gyvuliai matyti,
Aukščiau tai paukščių skyrius randasi visokių,
Ir net šliužų, vabzdžių toje daly nestoka,
O jei žiurėsi į jos dievnamišką šoną, –
Ji panaši garsiai kūrybai Saliamono,
Kuria Hiramo meistrai ypač pagarsėjo,
Kai į Sioną dievnamio statyt atėjo.
Tai ta statyba žymis Žydų sinagogos,
Ji palietė net ir smukles ir smuklių stogus.
Smailus šiaudų ir gontų stogas užraitytas,
Atrodo kaip kepurė žydo sulankyta.
Aplinkui smuklę eina gonkos išilginės,
Jų stogas remiasi senais stulpais mediniais.
Stulpai tie, vaisius architektų sumanumo,
Tvirtai vis laikos, nors pajuodę nuo senumo,
Kaip Pizos bokštas, jie pakrypę kiek į šalį,
Kitoki negu Graikų, nes be pjedestalų
Ir be kapitelių. Viršuj dar įdubimai
Yra, kurie statybos Gotų jau sekimas.
Pastogėje pagražinimų daug matyti,
Bet jie ne kaltu išduobti, neištašyti,
O tik, kaip tie žvakynai šabo, drožinėti;
Žemyn nusvirę, apvaliai išpiaustinėti
Lyg ragas, kur prie kaktos žydai prikabina,
Kai meldžias, ir kurį jie tefilim vadina;
Trumpai: iš tolo žiūrint, smuklė susikraipius
Į žydą panaši, kai poteriaudams staipos:
Kepurė – stogas, ta pastogė sutaršyta –
Barzda, tos sienos juodos, dūmais aprūkytos –
Drabužiai, tefilim – tai marginiai pastogėj.
Net smuklės viduryje sekta sinagoga.
Vienoj jos pusėj kambariai mažučiai tinka
Tiktai dėliai ponių ir ponų keliauninkų,
Kitoj didžiulė salė. Stalas siauras, vienas
Išilgai salę eina netoliese sienos;
Panašūs stalui tam, aplinkui susirinkę
Suolai, lyg jo vaikai.
Ant tų suolų aplinkui
Kaimiečiai ir bajorai smulkesni sėdėjo,
Tik ekonomas vietą atskirą turėjo.
Mišių koplyčioje išklausę, žmonės mąstė,
Pas Jankelį reikėtų eit išgert, užkąsti.
Visi jau rūpesčius taure degtinės gydė,
Aplink gi vikriai su bonka bėgiojo žydė.
O nuomininkas Jankelis sau vaikštinėjo
Ik žemei žipone ir į svečius žiūrėjo,
Už šilko juostos kairią savo ranką laikė,
O dešine sau žilą barzdą glostė, plaikė;
Aplink dairydamasis jis tvarkos daboja,
Tai sveikina naujus svečius, tai, kur sustoja,
Tuoj kalbą užveda, ten barančius sutaiko,
Bet netarnauja, vien tik tvarką tepalaiko.
Visi aplinkui seną žydą pažinojo,
Jau daugel metų šitą smuklę jis nuomojo,
O dvarui dar apskųstas niekada neliko.
Ir kam gi? Gėrimai geri, visiems jie tiko,
Skaičiavos rūpestingai, neapgaudinėjo,
Gert davė, bet girtų pakęsti negalėjo,
Ir žaislus mėgo: ar vestuvės, ar krikštynos,
Pas jįjį vaišės būdavo visų kaimynų.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.