Kuris Horeškų gentim tolimu vadinos;
Sugrįžęs iš vojažo mėgo tuosius mūrus,
Sakydams, kad jie gotiškos architektūros,
Tačiau Teisėjas sakė, tekę sužinoti,
Kad pilį statę Vilniaus meistrai, o ne Gotai.
Gana, kad pilį mėgo Grafas ir Teisėjas,
Nors nežinia, kodel jų norai susiėjo.
Tad žemietijoje pradėjo bylinėtis,
Pasiekė net senatą, ėmė vėl derėtis;
Kol po visų bylų, sprendimų begalinių
Byla vėl grįžo prie senų teismų pradinių.
Gerai kalbėjo Voiskis: pilyje, matyti,
Galėjo tilpt laisvai visi svečiai prašyti.
Skliautus tos menės remia vaizdžiai sukabinus
Eilė stulpų, o grindys tvirtos akmeninės.
Be braižinių tos sienos, bet akis viliojo,
Nes vaizdžiai stirnų, briedžių ten ragai kabojo
Ir surašyta ten, kada ir kas pagavo
Tuos žvėris; ten taip pat ir herbai spinduliavo
Medžiotojų – kiekvieno vardas ten stovėjo;
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.