Horeškų herbas Pusožis skliautuos spindėjo.
Svečiai tvarkoj suėjo ir ratu sustojo,
Nes vien tik Podkomožis vietą sau žinojo;
Mat, jo del amžiaus, vardo niekas neaplenkia,
Tad jis ponioms ir ponams vieton eidams lenkias.
Toliau Teisėjas ir vienuolis Berardinas,
Kuris maldelę sukalba kalba lotynų;
Degtinės vyrai gavę, tuoj daugiau įgavo
Drąsos, paskui valgius lietuviškus ragavo.
Pons Tadas, lauktas svečias, nors ir jaunas ponas,
Šalia ponių sėdėjo veik prie Jo Malonės;
Vieta neužimta tarp jojo ir dėduko
Dar laukė kažko, dar ten aukšto svečio trūko.
O dėdė vis dažnai į vietą tą žiūrėjo,
Lyg svečią laukiamą greičiau išvyst norėjo.
Ir Tadas dėdės žvilgsnį akimis sekiojo,
Nes jį taip pat toji tuščia vieta viliojo.
Keisti dalykai! sėdi aplink jį panaitės,
Kurioms galėtų džiaugtis net ir karalaitis,
Aukštų jos giminių ir gražios kaip lėliukės,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.