Šauliai ir siundytojai vieną pusę laikė,
Norėdami užkirsti žvėriui pabėgimą,
Žvėris gi nusigandęs riksmo ir lojimo,
Į kitą šoną netikėtai greit pasuko,
Kur daugelio stovėjusių šaulių jau trūko,
Kur iš šaulių skaitlingo būrio pasiliko,
Tik Voiskis, Tadas, Grafas ir keli vijikų.
Giria reta čia. Kurčias riksmas ten tankynėj,
Ir štai iššoka meškins piktas, kaip griaustinis;
O šunes drasko; čia staiga jis pasistiepia,
Aplinkui apsidairo, baisiai išsišiepia,
Išrovęs kojoms pirmutinėmis šaknotą
Čia kelmą, akmenį ten didį samanotą,
Šunims, žmonėms vis svaido; štai jis apsidairo,
Nulaužia medį ir į dešinę, į kairę
Mosuodams puola ant šaulių čia neskaitlingų,
Ant Grafo ir ant Tado. Jie gi įspūdingi,
Vamzdžius šovimui jau abu nustatę laiko,
Lyg dviem perkūnsargiais į debesį jais taiko;
Štai gaidukus abudu tuoj kartu paspaudę
Iššovė, ore nuo dvilypio šūvio gàudė,
Bet nepataikė. Meškins bėgti neketino,
Tad jie kartu į nuolaužą įsikabinę
Kiekvienas pasiimt tą ginklą panorėjo,
Tuo tarpu juos pasiekt jau meškinas skubėjo,
Jau iltim grikši, jau nasrus baisius pradengia,
Ir letena naguota galvas griebti rengias:
Abu tos baisenybės baisiai nusigandę
Už krūmų kliūdami tiktai ištrūkti bando.
Žvėris juos vejasi, jau letena mėgina
Pasiekt, bet nepavyksta, vėl jau veik kabinas
Į Grafo plaukus. Galvą tuoj būt pakylėjęs
Kaip skrybėlę, jei būt pagalba nesuspėjus.
Asesorius ir Rejentas staiga iššoko,
Gervazas skubinos ir buvo netolokai
Ir Kirminas, – trims šautuvais kartu tad šovė.
Pašoko meškinas, paleisdams kraujo srovę,
Ir griuvo ant galvos, net kojas iškėtojo,
Tik žnektelėjo smarkiai ši našta sunkioji
To girių milžino į žemę, net nespėjo
Atšokti Grafas, ir jau parblokštas gulėjo.
Norėjo meškins dar mėgint, ar kojos remia,
Bet Spravnikas, Strapčienė laikė jį prie žemės.
Tada nuo juostos Voiskis ragą nukabino,
Medžioklės ragą – ilgą, riestą, sudėtinį,
Kaip boa žaltį; jį prie lūpų greit pridėjo,
Veidai išsipūtė, jo akys sublizgėjo
Krauju; akis primerkęs, pilvą dar įtraukė
Ir į plaučius daugiau prieinant kvapo laukė.
Užgrojo. Ragas viesula garsų prabilo,
Kartojos muzikos aidai po visą šilą.
Šauliai nutilo, siundytojai surimtėjo –
Taip muzikos harmonija visus žavėjo.
Senuko kunšto groti, giriose įgyto,
Medžiotojams dar kartą teko paklausyti;
Prabilo, atsigavo krūmai, ąžuolynai,
Lyg būt naujai paleista piktąjį šunyną.
Nes grojime medžioklė savo pradžią ima:
Iš karto atbalsys skardus – tai pašaukimas,
Paskui dažni dejavimai – šunų lojimas,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.