Ponas Tadas165-167 psl. · apie 10 min.
Ketvirtoji knyga. Diplomatika ir medžioklė33% kūrinio
165 psl.

Šauliai ir siundytojai vieną pusę laikė,

Norėdami užkirsti žvėriui pabėgimą,

Žvėris gi nusigandęs riksmo ir lojimo,

Į kitą šoną netikėtai greit pasuko,

Kur daugelio stovėjusių šaulių jau trūko,

Kur iš šaulių skaitlingo būrio pasiliko,

Tik Voiskis, Tadas, Grafas ir keli vijikų.

Giria reta čia. Kurčias riksmas ten tankynėj,

Ir štai iššoka meškins piktas, kaip griaustinis;

O šunes drasko; čia staiga jis pasistiepia,

Aplinkui apsidairo, baisiai išsišiepia,

Išrovęs kojoms pirmutinėmis šaknotą

Čia kelmą, akmenį ten didį samanotą,

Šunims, žmonėms vis svaido; štai jis apsidairo,

Nulaužia medį ir į dešinę, į kairę

Mosuodams puola ant šaulių čia neskaitlingų,

Ant Grafo ir ant Tado. Jie gi įspūdingi,

Vamzdžius šovimui jau abu nustatę laiko,

Lyg dviem perkūnsargiais į debesį jais taiko;

Štai gaidukus abudu tuoj kartu paspaudę

166 psl.

Iššovė, ore nuo dvilypio šūvio gàudė,

Bet nepataikė. Meškins bėgti neketino,

Tad jie kartu į nuolaužą įsikabinę

Kiekvienas pasiimt tą ginklą panorėjo,

Tuo tarpu juos pasiekt jau meškinas skubėjo,

Jau iltim grikši, jau nasrus baisius pradengia,

Ir letena naguota galvas griebti rengias:

Abu tos baisenybės baisiai nusigandę

Už krūmų kliūdami tiktai ištrūkti bando.

Žvėris juos vejasi, jau letena mėgina

Pasiekt, bet nepavyksta, vėl jau veik kabinas

Į Grafo plaukus. Galvą tuoj būt pakylėjęs

Kaip skrybėlę, jei būt pagalba nesuspėjus.

Asesorius ir Rejentas staiga iššoko,

Gervazas skubinos ir buvo netolokai

Ir Kirminas, – trims šautuvais kartu tad šovė.

Pašoko meškinas, paleisdams kraujo srovę,

Ir griuvo ant galvos, net kojas iškėtojo,

Tik žnektelėjo smarkiai ši našta sunkioji

To girių milžino į žemę, net nespėjo

167 psl.

Atšokti Grafas, ir jau parblokštas gulėjo.

Norėjo meškins dar mėgint, ar kojos remia,

Bet Spravnikas, Strapčienė laikė jį prie žemės.

Tada nuo juostos Voiskis ragą nukabino,

Medžioklės ragą – ilgą, riestą, sudėtinį,

Kaip boa žaltį; jį prie lūpų greit pridėjo,

Veidai išsipūtė, jo akys sublizgėjo

Krauju; akis primerkęs, pilvą dar įtraukė

Ir į plaučius daugiau prieinant kvapo laukė.

Užgrojo. Ragas viesula garsų prabilo,

Kartojos muzikos aidai po visą šilą.

Šauliai nutilo, siundytojai surimtėjo –

Taip muzikos harmonija visus žavėjo.

Senuko kunšto groti, giriose įgyto,

Medžiotojams dar kartą teko paklausyti;

Prabilo, atsigavo krūmai, ąžuolynai,

Lyg būt naujai paleista piktąjį šunyną.

Nes grojime medžioklė savo pradžią ima:

Iš karto atbalsys skardus – tai pašaukimas,

Paskui dažni dejavimai – šunų lojimas,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.