Atšokti Grafas, ir jau parblokštas gulėjo.
Norėjo meškins dar mėgint, ar kojos remia,
Bet Spravnikas, Strapčienė laikė jį prie žemės.
Tada nuo juostos Voiskis ragą nukabino,
Medžioklės ragą – ilgą, riestą, sudėtinį,
Kaip boa žaltį; jį prie lūpų greit pridėjo,
Veidai išsipūtė, jo akys sublizgėjo
Krauju; akis primerkęs, pilvą dar įtraukė
Ir į plaučius daugiau prieinant kvapo laukė.
Užgrojo. Ragas viesula garsų prabilo,
Kartojos muzikos aidai po visą šilą.
Šauliai nutilo, siundytojai surimtėjo –
Taip muzikos harmonija visus žavėjo.
Senuko kunšto groti, giriose įgyto,
Medžiotojams dar kartą teko paklausyti;
Prabilo, atsigavo krūmai, ąžuolynai,
Lyg būt naujai paleista piktąjį šunyną.
Nes grojime medžioklė savo pradžią ima:
Iš karto atbalsys skardus – tai pašaukimas,
Paskui dažni dejavimai – šunų lojimas,
O kartais girdis tvirtas tonas – tai šovimas.
Paliovė pūst; tačiau visi tenai tikėjo,
Kad Voiskis pučia dar, o tai aidai skambėjo.
Vėl pūst pradėjo. Rodos, ragas pakitėjo
Ir, tarsi, lūpose tvirtėjo ir plonėjo,
Nuduodamas žvėrių balsus: kaip vilkas kaukia.
Nutęsdamas ilgai, paskui rūsčiai užtraukia,
Lyg piktas meškinas, lyg ragas išsižioja,
Paskui vėl stumbro balsas giriose skrajoja.
Paliovė pūst; tačiau visi tenai tikėjo,
Kad Voiskis groja dar, o tai aidai skambėjo.
Tos rago muzikos aidai plačiai skrajojo,
Juos medžiai medžiams, krūmai krūmams vis kartojo.
Vėl pučia: lyg ragu šimtai ragų užgrotų,
Lyg siundymą, šūvius, riksmus jie dar kartotų...
Čia ragas Voiskio lūpose aukštyn pakyla
Ir jau triumfo himnu debesims prabyla.
Paliovė pūst, tačiau visi tenai tikėjo
Kad Voiskis pučia dar, o tai aidai skambėjo.
Kiek medžių, tiek ragų skambėjo vis po orą,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip šauliai elgiasi meškos medžioklėje ir kuo baigiasi Tado ir Grafo susidūrimas su meška?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Šauliai tiki Voiskio patirtimi taip, kaip ligonio artimieji gydytoju, bet, išgirdę šunų lojimą, nebeiškenčia: nepaisydami jo grasinimų sulenda į girią ir šaudo be tvarkos. Meška pasuka ten, kur liko tik Voiskis, Tadas, Grafas ir keli varovai. Tadas ir Grafas iššauna kartu ir abu prašauna, paskui griebiasi tos pačios šakos ir galiausiai bėga. Laiku pribėga Asesorius su Rejentu, Gervazas ir Kirminas, trys šautuvai iššauna kartu, ir meška krinta. Scena rodo bajorų karštumą, o abu jaunuolius šį kartą išgelbsti kiti.
Rašiniui: Ironija
2. Kodėl Voiskio grojimas ragu po meškos medžioklės yra svarbi poemos vieta?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Voiskis ragu atkartoja visą medžioklę: šaukimą, šunų lojimą, šūvius, o pabaigoje sugroja triumfo himną. Kai jis nustoja pūsti, visiems atrodo, kad jis vis dar groja, nes „tai aidai skambėjo“. Girios tarsi atsako žmogui. Šią vietą galima skaityti kaip kūrybos ir atminties vaizdą: daina gyvuoja ir tada, kai dainininkas nutilo. Kartu tai senųjų papročių meno, kuris nyksta, paveikslas.
Rašiniui: GamtaKūrėjas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.