Ponas Tadas169-171 psl. · apie 10 min.
Ketvirtoji knyga. Diplomatika ir medžioklė34% kūrinio
169 psl.

Lyg vienas choras tęstų dainą kito choro.

Ir skrido muzika platesnė, tolimesnė,

Tolyn ramyn vis ėjo, darės tobūlesnė,

Kol ten padangės prieangyje nykt pradėjo!

Paleido Voiskis ragą ir rankas sudėjo

Iš priekio kryžiavai; jau ragas tik švytravo

Ant juostos, Voiskio veidas džiaugės, spinduliavo,

Akims pakeltomis, lyg, pilnas įkvėpimo,

Ausia dar gaudė tonų lengvąjį nykimą.

Tuo tarpu tūkstančiai plojimų prasidėjo,

Ir sveikinimai, vivatai jau teskambėjo.

Nurimę pakreipė visi žvilgsnius į šoną,

Kur buvo vos nušauto meškino lavonas:

Gulėjo kruvinas, nes kulkų daug įstrigus,

Krūtinė buvo žolėse giliai įsmigus;

Išskėtęs kojas kryžium dar dūsuoja sunkiai,

Ir iš žaizdų vis kraujas dar gausingai sunkias,

Galva bejėgė, nors dar akys dėbsi, žiba.

Jau dielės Podkomožio į ausis sukibę:

Strapčienė laikė kairę ausį jam nutvėrus,

170 psl.

O Spravnikas jau iš gerklės tik kraują gėrė.

Čia Voiskis paliepė šunis šalin nuvyti,

Lazda geležine jiems žandus pražiodyti.

Tuoj žvėrį apvertė ir šautuvus padėjo,

O tris kartus valio padange nuskambėjo.

Asesorius pasakė – »Mano šautuvėlis

Pasižymėjo! Vardą mano jis iškėlė!

Argi negirtinas mažutis jis šiandieną?

Nutaikė puikiai! Bet juk jam tai ne naujiena,

Kad nepataikęs būt kada, neatsitiko,

Juk jį Sanguška kunigaikštis man paliko«.

Čia ėmė šautuvu jis prieš visus gėrėtis,

Visiems jį rodyt ir jo nuopelnus minėti.

»Vijaus aš, tarė Rejentas (nuo kaktos braukė

Dar prakaitą), čia ponas Voiskis šaukia:

Sustok! sustoti čia! kai meškinas įpykęs

Į lauką bėga, jau, medžiotojus palikęs?

Mažai jau vilties, kojos vos mane nešioja.

Tik štai giria retesnė: meškinas sustoja...

Nutaikau, palūkėk, sakau, koki čia dyvai!

171 psl.

Tuoj šauju – atlikta: štai turim jau nebgyvą!

Gers šautuvas, tai meistro Sagalo darytas,

Štai žodžiai »Sagalas de London« parašyta«.

(Puikus ten buvo Lenkas meistras, kurs mokėjo

Dirbt šautuvus, bet angliškai tiktai kalbėjo.)

Asesorius čia: »Kaip? tik to dar nežinojau!

Tai Tamsta užmušei? Gal Tamsta tik klejoji?«

»Et, tarė Rejentas, tardytis mums nereikia,

Medžioklė čia; kas matė, tie žinių teteikia«.

Vėl smarkiai ginčytis du priešininku ėmė;

Ir Rejento, Asesoriaus vėl pusės rėmės.

Gervazas pamiršta, visi, mat, tik skubėjo

Iš šonų, tad į priešakį nepažiūrėjo.

Čia Voiskis tarė: »Na, dabar, sakau, vyručiai,

Ir kautis tiks, ir ne del zuikio tik mažučio,

O meškino; jau galim kovai skirti vietą,

Ir kalavijais kautis, ir iš pištalietų.

Sunku sutaikyti, tad pagal seną būdą

Leidimą mūsų kautis gausite abudu.

Kadais, atsimenu, gyveno du kaimynu,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Asesorius ir Rejentas ginčijasi ir grįždami iš meškos medžioklės?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.