Ponas Tadas183-184 psl. · apie 5 min.
Ketvirtoji knyga. Diplomatika ir medžioklė37% kūrinio
183 psl.

Juk pamenate, Ponai, karalienę Dido,

Kaip Libijon atvykus teturėjo skydą,

Kaip žemės gabalą jinai išsiderėjo,

Kurį apdengti oda jaučio jai reikėjo;

O ten Kartaga įsikūrė juk garsioji!

Tad aš per naktį apie tai vis sau galvojau.

»Vos švinta, jau girdžiu atbildant taradeiką

Doveikos ir matau atjojantį Domeiką.

Tik žiūri: per upelį diržas siauras styri

Ir kad meškos gauruoto kailio dar patyrė.

Domeiką nuvedžiau prie snukio pastatyti,

Prie uodegos Doveiką, – vos teužmatyti.

Na, kaukitės, sakau, aš sekunduot rengiuosi,

Bet kol nesusitaikysit nepaliuosuosiu.

Jie pyksta; o iš juoko raičiojas bajorai,

O aš su kunigu pamokslą apie dorą

Iš Evangelijos, statutų privadžioti;

Ką veiks: nusijuokė ir liovės skeryčioti.

»Paskui tarp jųjų draugiškumas pražydėjo,

Net Domeikaitė už Doveikos ištekėjo,

184 psl.

O Domeika gi vedė seserį kaimyno

Ir svainio, net turtus gražiai pasidalino.

O vietoje to nuotykio, pas upeliuką,

Pastatė smuklę, žinomą visiems »Meškiuką«.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Voiskis sutaiko Doveiką ir Domeiką ir kodėl ši istorija tinka visai poemai?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Doveiką ir Domeiką žmonės nuolat painiojo dėl panašių pavardžių, o kai abu tuo pačiu metu pašovė mešką, jie nusprendė šautis „per lokio kailį“. Voiskis, būdamas sekundantu, prisiminė karalienės Didonos gudrybę ir supjaustė kailį į siaurą diržą, todėl dvikovininkai atsidūrė labai toli vienas nuo kito. Bajorai raičiojosi iš juoko, nusijuokė ir patys priešai, ir pyktis išblėso. Vėliau jie susigiminiavo ir net turtus pasidalino. Istorija primena didįjį Soplicų ir Horeškų ginčą: kerštą galima įveikti išmintimi, juoku ir vedybomis.

Rašiniui: IronijaIstorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.