Ir savo namuose ik šiol neišsišokau
Prieš mandagumą, pagarbą. Tad aš neklysiu,
Jei mandagumą aukštu mokslu paskaitysiu.
Nelengvas mokslas tas, ne jis nesimatuoja
Tik šypsena ir linktelėjimu vikriuoju.
Toksai madinis mandangumas iš už jūrių
Ir jis senų bajoriškų žymių neturi;
Tą mandagumą tik kiekviens savaip pritaiko:
Tur mandagumo net ir tėvo meilė vaikui,
Ir vyro prie svečių žvilgsnys į savo žmoną,
Ir pono su tarnais – bet vis savitam skonyj;
Ilgai mokytis reikia, norint nepaklysti,
Išreikšti savo vietoj norint prietelystę.
Ir seniai ponai mokės; jie gerai žinojo,
Ko moko juos istorija šalies gyvoji,
O smulkiai bajorijai pareigos rūpėjo.
Todel bajoras mandagus būt sugebėjo,
Žinodamas, kad mulkiu nieks jo nevadina
Ir papročius pakeist todel jis nemėgino.
Dabar neklauski žmogaus, kokio jis gimimo,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Teisėjas ir Podkomožis per pirmąją vakarienę vertina naujas madas? Kodėl Podkomožis madas sieja su Tėvynės likimu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Teisėjas mandagumą laiko aukštu mokslu, kurio mokomasi ilgai, ir skundžiasi, kad dabar niekas nebeklausia, kokios žmogus kilmės: užtenka turėti laipsnį. Podkomožis prisimena, kaip prancūziškos mados užplūdo šalį „kaip Nogajų gaujos“, o jas sekantys niekino tikybą ir papročius, net kalbą greit ėmė mainyti. Tas laikas jam buvo „maskaradas, užgavėnių laisvė“, po kurio atėjo „pasninkas, nelaisvė“. Podkomožiui papročių praradimas yra kelias į valstybės žlugimą: tautą, pamiršusią savo papročius, ištiko nelaisvė.
Rašiniui: TėvynėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.