Paduoda puokštę Telimenai kambarinė,
O ta jomis mokytai galvą padabino;
Iš dešinės į kairę; gėlės tos pro tarpus
Šviesių plaukų mirgėjo, kaip rugiuos pro varpas!
Apsiaustas nuimta, nes jau dabint paliovė!
Čia baltąją suknelę Zosė užsimovė
Per galvą, rankoj laikė batisto skarelę,
Ir, rodės, būtų lelija balta daržely.
Aptvarkius jos rūbus, tuoj buvo įsakyta
Jai pereiti per kambarį dar kartą, kitą.
Čia Telimena akimis rimtai vadžioja,
Muštruoja seserėčią, aiksi ir sielojas,
Kol, Zosei styptelėjus, sako jau su baime:
»Aš nelaiminga! Zose, štai gyventi kaime
Su piemenims, žąsims! tu kojoms taip žirglioji,
Kaip vaikis, o akims nedailiai taip vadžioji,
Kaip gyvanašlė! Argi taip teta mokino!«
»Kas kaltas, teta! tarė Zosė nusiminus:
Teta ik šiol neleidai niekur man buvoti,
Tad mėgau būt su paukščiais ir vaikus nešioti;
Bet leisk, teta, pabūti sviete, o išvysi,
Kaip tarp žmonių pabuvus aš pasitaisysiu«.
»Ne, iš dviejų blogumų, tai geriau paukštyne,
Teta pasakė, nei tarp kaimiškų vaikinų.
Tik pamąstyk, kas lankos čia – nesisielosi:
Klebonas, kurs tik kalba poterius po nosia,
Ir dar pypkoriai! Tai man būta kavalierių!
Puikių nuo jų įgavus būtumei manierų.
Dabar tai bent ir pasirodyti kam tinka,
Puiki juk draugija į dvarą susirinko.
Dabar, žiūrėki, Zose, Grafas būti žada,
Išauklėtas tai ponas, giminė vaivadai,
Žiūrėk, būk mandagi«.
Garsai jau susilieja
Draugėn – žirgų, šaulių minios: »Jau grįžta jieji!«
Už rankos ėmus Zosę, vedas ją į salę,
Šauliai, matyti, eina jau iš kiemo galo,
Tačiau dar turi jie kitaip apsitaisyti,
Nenor, mat, kad medžioklės rūbuos pamatytų.
Pirmieji Tadas su Grafu čia jas užtinka.
Čia Telimena laikosi kaip šeimininkė:
Įėjusius užkalbino ir pasodino
Ir seserėčią su abiedviem supažino.
Pirmiausia Tadui, kaip artimą giminaitę;
Jam Zosė styptelėja, lenkias jis panaitei,
Norėdams kažką tarti, praveria net lūpas,
Bet, jos akis pamačius, pakitėjo ūpas,
Stovėjo nebylys, tik ėmė raust, baltėti,
Kas darės jo širdy, nestengė net atspėti.
Jis jautės nelaimingas – Zosę, mat, pažino,
Šviesius jos plaukus, ūgį, balsą atsiminęs!
Šįryt jis tą galvutę matė dar daržely,
Pažadino medžioti jį tas pat balselis.
Tik Voiskis Tadui sceną šią pakeist padėjo;
Pamatęs, kad nubalęs vos tik pastovėjo,
Jam patarė ilsėtis eit į kambariuką;
Bet Tadas kiek paėjęs vėliai atsisuko:
Į tetą žvalgos vis, į seserėčią jauną,
Prie krosnies stovi, bet atsakymo negauna.
O panai Telimenai baisiai nepatiko,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką Zosė atsako Telimenai, kai ši barasi dėl jos kaimiškų manierų?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.