Ponas Tadas2 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis0% kūrinio
2 psl.

O visa tai apjuosia ežios pakraštinės,

Kur vietoms auga kriaušės, obelys laukinės...

Tuose laukuos anuomet prie sraunaus upelio,

Viršuj kalvutės, mažame beržų miškely,

Bajoro namas buvo pamatais mūriniais

Ir baltavo iš tolo sienos jo medinės;

O tuopų eilės paliai sienas tas žaliavo

Ir jos baltumo, rodės, dar daugiau įgavo;

Tas namas neperdidelis, bet jis ne vienas –

Dar kūtės plačios buvo, dar trys kūgiai šieno,

Ir kito pašaro netilpusio pašiūrėj.

Matyt, kad žemės turtų ten gana daug turi.

Matyti tai iš tankiai rikių sustatytų,

Kurios kaip žvaigždės tankios, o tas pat matyti

Ir iš keliolikos tvirtų darbščių artojų,

Kurie vagas ilgąsias dailiai, lygiai kloja

Ir aria tąsias lysves, lyg tai būtų daržui:

Matyt, su išteklium namuos tuos nesivaržo.

Nuolat atkelti vartai čia praeivį kviečia,

Nors būtų jis iš kokio tolimo pasviečio.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.