Kuriuos bajorų vaišindavos plačios minios,
Kur vivatais skambėdavo anos gadynės,
Nebuvo niekados dar vakarienės tokios;
Tik, kai sučerška lėkštės, kamščiai kai iššoka,
Atsimuša jų garsas ir skliautuos prabyla;
Tarytum, čia pikta dvasia padarė tylą.
Daug buvo priežasčių tylėt. Šauliai sugrįžo
Gana kalbingi, bet dabar visai ištižo;
Nes, kai atvėsę pagalvojo jau domingai,
Pamatė, kad medžioklę baigė negarbingai.
Ir Dievas žino, kaip vienuolis tas pritapo,
Išlindęs tik, kaip tas Pilypas iš kanapių,
Visus už niek paliko. Gėda be pavydo!
Na, ką dabar sakys Ašmenoje ir Lydoj?
Tos apskritys nuo amžių juos aplenkti stengės
Medžioklėj. Atsakyt tam klausimui tad rengės.
Asesorius ir Rejentas tur blogą ūpą
Del to, kad ypač šiandien šunes jų suklupo.
Akyse dar jiems stovi katins greitakojis,
Kurs uodega pas girią iš šunų tyčiojas,
Ta uodega net juodviem, rodos, širdis plaka.
Tad sėdi nusiminę, žodžio net nesako.
Asesorius, be visa to, dar nerimavo,
Nes matė Telimeną tarp rivalių savo.
Į Tadą Telimena žvelgs tik atsigrįžus,
Ir vėl nusisuka sumišusi, ištyžus;
Nesmagų Grafą stengės kartais nuraminti,
Prakalbinti, dienos šios nuotykius priminti,
Nes Grafas, baisiai rūgščią kaukę užsidėjęs
(Del to, kaip Tadas manė, kad žvalgybą ėjo),
Klausydams Telimenos dar labiau didžiavos,
Tik kaktą raukė ir kitu kuo įdomavos;
Paskui prie Zosės slenkas, jai lėkštes paduoda,
Stiklelį pripila ir meiliai kalbas juodu,
Komplimentus jai sako, linksi, šypsos dailiai,
Akis pavarto kartais, atsidūsta gailiai.
Matyt, kad meilinosi vien del įvairumo,
Arba, tikriau, tik Telimenos vien piktumui;
Nes blykstelia akims, nors, rodos, ir nemąsto,
Tik, tarsi, Telimeną nor žvilgsniu įkąsti.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl vakarienė pilyje po meškos medžioklės tokia niūri ir kas tą vakarą pakeičia Tado jausmus Telimenai?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Medžiotojams gėda, kad mešką pribaigė ne jie, o lyg Pilypas iš kanapių išlindęs vienuolis, o Asesorius ir Rejentas dar graužiasi dėl pabėgusio katino. Grafas, norėdamas supykdyti Telimeną, meilinasi Zosei, o Telimena blaškosi tarp jo ir Tado. Tadas, žiūrėdamas į Telimeną iš arti, pastebi, kad jos veidas dažytas, trūksta dantų, kakta raukšlėta. Jis supranta, kad meilės nebėra, ir gėdijasi taip tyrinėti mylimąją, bet „širdis notacijų negirdi“. Dar labiau jį gelia pavydas, kai Zosė su Grafu linksmai šnekasi apie sceną darže.
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.