Ponas Tadas20-22 psl. · apie 10 min.
Pirmoji knyga. Ūkis4% kūrinio
20 psl.

Ką veikė, kaip gyveno? Laisvą įėjimą

Visur kiekvienas turi, jei tik nekenksmingas

Valstybei, jei tik būtų neperdaug vargingas.

Kaip pinigų kilmės nenorima ieškoti,

Taip ir žmonių kilmės nenorima žinoti!

Gana, kad turi laipsnį, nors ir mandagumo

Netur, bet gerbia juos, kaip žydai turtingumą«.

Teisėjas čia pažvelgė į svečius domingai;

Nes, nors kalbėjo jis labai rimtai, tvarkingai,

Žinojo, kad neramūs šių laikų jaunieji,

Kad vargina juos pasakojimai ilgieji;

Tačiau visi jo klausės ir rimtai tylėjo.

Teisėjas čia į Podkomožį pažiūrėjo,

Kuris jam pritarė, tačiau netrukdė kalbai,

Tik pritardamas jam dažnai lingavo galva.

Teisėjas, gerbdamas čia savąjį kaimyną,

Į savo ir į jo taures pripylė vyno,

Sakydams: »Mandagumą tenka pavadinti

Svarbiu, jei žmogus mokosi atminti

Kitų metus, jų nuopelnus ir prigimimą,

21 psl.

Nes tik tada save pats brangint ima;

Kaip ant svarstyklių, jei svarstyti ką pradėti,

Į kitą lėkštę reik ką nors sunkaus įdėti.

Tad jums, Aukštoji jaunuomene, aš sakyčiau,

Kad dėmesio daugiau reik kreipt gražiajai lyčiai;

O ypač, kai namų kilnumą, turtingumą

Dabina dar mergaičių įgimti gražumai.

Iš čia efektai gema, čia gali tik rasti

Šeimyninę ramybę – taip senieji mąstė.

Paskui gi...« Čia Teisėjas žvilgsnį išsklaidytą,

Rūsčiai ant Tado sutelkė ir jau matyti,

Kad rengės išvadas iš tos kalbos daryti.

Čia ėmęs Podkomožis aukso tabakinę,

Pasakė: »Aš taip negiriu aną gadynę!

Aš nežinau – dabar gal seniai pakitėjo,

Gal geresni jaunieji, bet mažiau blogėja

Kaip kitados; tada mūs brangiąją Tėvynę

Prancūziška mada aplankė pirmutinė!

Ir pusberniai ponaičiai ir jų mados naujos

Užplūdo mūsų šalį kaip Nogajų gaujos;

22 psl.

Tikybą niekino ir Dievą išsijuosę,

Mūs papročius, teises ir net švarkus senuosius;

Skaudu mums buvo tokius pienburnius matyti,

Kurie kitaip nestengė žodžio pasakyti,

Kaip tik per nosį, o kai kam ir nosų trūko,

Tačiau brošiūroms, rūbais jie mums galvas suko.

Minia toji į žmones įtakos turėjo,

Nes jei nubausti tautą Dievas panorėjo,

Tai jau anksčiau turėjo protą sumaišyti.

Ir rimtesni nestengė net atsilaikyti

Nuo tų mokytojų – bijojo jų kaip maro,

Bet kai liga įsimeta, tai savo daro.

Nors keikta tas madas, bet daugelis jas rėmė;

Tikybą, net ir kalbą, greit mainyti ėmė...

Tai buvo maskaradas, užgavėnių laisvė,

Kurią pabaigus, laukė – pasninkas, nelaisvė!

»O, pamenu; kai aš buvau dar mažas vaikas,

Tai bus jau iš tikrųjų gana senas laikas,

Kai gyvenau aš pas Ašmeną, ten pas tėvą savo,

Pirmasis Taurininkas Lietuvoj važiavo

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Teisėjas ir Podkomožis per pirmąją vakarienę vertina naujas madas? Kodėl Podkomožis madas sieja su Tėvynės likimu?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Teisėjas mandagumą laiko aukštu mokslu, kurio mokomasi ilgai, ir skundžiasi, kad dabar niekas nebeklausia, kokios žmogus kilmės: užtenka turėti laipsnį. Podkomožis prisimena, kaip prancūziškos mados užplūdo šalį „kaip Nogajų gaujos“, o jas sekantys niekino tikybą ir papročius, net kalbą greit ėmė mainyti. Tas laikas jam buvo „maskaradas, užgavėnių laisvė“, po kurio atėjo „pasninkas, nelaisvė“. Podkomožiui papročių praradimas yra kelias į valstybės žlugimą: tautą, pamiršusią savo papročius, ištiko nelaisvė.

Rašiniui: TėvynėIstorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.