Jau tris kartus gaidžiai palėpėje pragydo,
Kaip kanklininkai; lyg mėnuliui jie giedojo
Užtekančiam, kurs, rodės, spindulių šviesoje
Vėles pro langą vedė; žiurkės jau išėjo
Iš po grindų, kaip pakaruokliai cypt pradėjo...
Tik graužia, geria; kartais dar ramiam kampely
Bonka šampano trūkus vėlėms tostą kelia.
Bet antrame aukšte, toj menėj pirmutinėj,
Kuri be veidrodžių jau, visgi veidrodinė,
Nuo gonkų slenksčio Grafas į vartus žiūrėjo;
Vėsinos, surdotą tik ant peties uždėjęs,
Rankove ir skvernu pridengęs petį kitą,
Užsidrapavęs taip, kad veidas vos matyti.
Gervazas žingsniais dideliais asla žingsniavo;
Abu gi susimąstę taip sau šnekučiavo:
»Ginklus reik rinkti, tarė Grafas, kaip nurodžiau«.
O Raktininkas tarė: »Mūs pilis ir sodžius«.
»Ir brolvaikį ir dėdę, tarė Grafas, šauki!«
O Raktininkas šaukė: »Ponai, tik nelaukęs
Užgrobki pilį, žemę, negaišindams laiko,
Pagrobki visą, Ponai, tai turėsi taiką.
Kam procesas, Ponuti! aišku juk kaip dieną:
Horeškai valdė pilį šimtmetį ne vieną,
Turtus pagrobta gi laikais tik Targovicos,
Ir, kaip jau žinoma, užvaldė juos Soplicos.
Ne dalį vien, bet viską jie pagrobt turėtų,
Ir išlaidas bylų, ir pabaudas pridėtų.
Kalbėjau Ponui vis, kad procesuos prapulsi;
Kalbėjau Ponui vis: laimėsi, jei užpulsi!
Seniau taip buvo: valdo, kas užvaldė lauką,
Lauke laimėjęs, laimės ir iš teismo lauki.
O del kitų mūs su Soplicomis ginčukų
Už procesus geresnį aš turiu peiliuką;
Jei dar su rykštute pagelbėtų Motiejus,
Tai sukapot Soplicoms būt gana mūs dviejų«.
Čia Grafas tarė: »Bravo! planas šis Sarmatų
Ar Gotų tiks geriau, nei ginčai advokatų.
Žinai ką? Lietuvoj bus triukšmo pridaryta
Užpuolimu dar negirdėtu, nematytu.
Du metai, kai grįžau iš tolimo pasviečio,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką po peštynių pilyje nusprendžia Gervazas ir Grafas ir kuo skiriasi jų priežastys?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Apleista po peštynių pilis atrodo lyg vieta, kur Vėlinių naktį puotautų mirusieji. Čia Gervazas ragina nebelaukti teismų: „Užgrobki pilį, žemę“, nes seniau „valdo, kas užvaldė lauką“. Jam tai kerštas Soplicoms, kurie, anot jo, Horeškų turtus pagrobė Targovicos laikais. Grafui labiau rūpi nuotykis: jis prisimena, kaip Sicilijoje išvadavo įkaitą ir buvo apdainuotas romanse, ir nori Lietuvoje pridaryti triukšmo „Užpuolimu dar negirdėtu, nematytu“. Gervazą veda senas kerštas ir jėgos teisė, Grafą romantiškas šlovės troškimas, o kartu jie rengia užpuolimą.
Rašiniui: IronijaIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.