Ponas Tadas231-233 psl. · apie 10 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas46% kūrinio
231 psl.

Pirmieji užpuolimo ženklai – Protazo iškeliavimas. – Kirminas tariasi su ponu Teisėju apie bendrus reikalus. – Nevaisingo Protazo žygio tolimesnė tąsa. – Šiek tiek apie kanapes. – Bajorų kaimas Dobžinė. – Aprašymas namiškių ir paties Mackaus Dobžiniečio.

Silpnai pro drėgną tamsą žemėn nusileido

Šviesa be raudonumo, nublankytu veidu,

Nors spinksinti diena gana senai užstojo.

Ūkai virš žemės stogu šiaudiniu kabojo

Ties grintele Lietuvio; iš rytų truputį

Vieta šviesesnė reiškės, – saulė ten, tur būti,

Bet nors ji patekėjus, nors senai nubudus,

Vis eina nelinksma, vis, rodos, dar susnūdus.

Ir žemėj, sekant dangų, visa suvėlavo:

Galvijai buvo vos palikę kūtes savo

Ir pusryčius suvėlintus zuikiams nutraukė.

Zuikiai į girią traukdavo, aušros sulaukę,

Bet šiandien dar papusryčiauti nesuspėjo:

Tie kasa duobutes, tie žolę graužinėja

Ir ore laisvame dar nor pasižmonėti;

Tačiau nuo kaiminės į girią tur skubėti.

Tyla ir girioj. Paukščių choras dar apkurtęs,

Prie medžio paukštis glaudžias rasą nusipurtęs,

Įtraukęs kaklą, akutes primerkęs laukia

Vis saulės. Kartais tik atsimuša palaukėj

232 psl.

Kalenims garnio; varnos dar šlapokės

Šnekėjo nuo kupstų kalbas savas vienokias

Ir lėmė ūkininkams greit negerą orą.

Bet ūkininkai dirba jau senai iš noro.

Kirtėjos jau dainavo paprastąją dainą,

Kaip ūkana liūdna ji, tonų veik nemaino,

Liūdna ji, nes be aido neriasi ūkuose.

Tik čeksi piautuvai prinokusiuos javuose,

Atolą piaujant dalgiai šnekši tik laukuose,

Lyg juokias iš dainelės; šienpiūviai sustoja

Dalgius kartu pustyt, bet vėl tuoj užsimoja.

Dainelės skamba, o žmonių dar nesimato,

Vien dalgiai, piautuvai tik daro ore ratą.

Ant pėdo ekonomas sėdi, nuobodauja,

Linguoja galva, darbu nesiįdomauja,

Į vieškelį pažvelgęs, tėmija domingai,

Kur šiandien mato vaizdą tokį ypatingą:

O vieškeliu, taip pat net paprastais keleliais

Judėjimas. Kaimiečio ratai dulkes kelia

Vienur, kitur bajoras, porą įsikinkęs,

233 psl.

Nutarška, antrą, trečią dar keliu sutinka;

Pasiuntinys iš kairės kiek tik gali pliekia,

Iš dešinės eilė raitųjų nusidriekus,

Visi kažkur tik skuba, vien tik dulka kelias.

Ir ką tai reikštų? Ponas ekonomas kelias.

Veltui mėgina kai kuriuos išklausinėti,

Kur skuba, – nieks nenori jam atsakinėti,

Sunku net ką pažinti. Mirga tik kaip vėlės

Ūkuos jojikai, nesustoja valandėlei,

O pas daugumą švysi aštrūs kalavijai.

Pons ekonomas stebisi, lyg kažko bijo.

Nes nors Lietuvoje dar ginklai nežvangėjo,

Bet apie karą būsiantį jau žinios ėjo,

Apie Dambrauskį, Prancūzus, Napoleoną.

Argi iš tikro būt atspėję karą žmonės?

Tad ekonomas skubinos pranešt Teisėjui,

Ką matė, ir dar pats kiek sužinot tikėjos.

O Soplicovo ponai šiandien nusiminę,

Liūdni po netikėtų vakaro peštynių.

Veltui ponioms Voiskaitė kortoms laimę rodo,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.