Kalenims garnio; varnos dar šlapokės
Šnekėjo nuo kupstų kalbas savas vienokias
Ir lėmė ūkininkams greit negerą orą.
Bet ūkininkai dirba jau senai iš noro.
Kirtėjos jau dainavo paprastąją dainą,
Kaip ūkana liūdna ji, tonų veik nemaino,
Liūdna ji, nes be aido neriasi ūkuose.
Tik čeksi piautuvai prinokusiuos javuose,
Atolą piaujant dalgiai šnekši tik laukuose,
Lyg juokias iš dainelės; šienpiūviai sustoja
Dalgius kartu pustyt, bet vėl tuoj užsimoja.
Dainelės skamba, o žmonių dar nesimato,
Vien dalgiai, piautuvai tik daro ore ratą.
Ant pėdo ekonomas sėdi, nuobodauja,
Linguoja galva, darbu nesiįdomauja,
Į vieškelį pažvelgęs, tėmija domingai,
Kur šiandien mato vaizdą tokį ypatingą:
O vieškeliu, taip pat net paprastais keleliais
Judėjimas. Kaimiečio ratai dulkes kelia
Vienur, kitur bajoras, porą įsikinkęs,
Nutarška, antrą, trečią dar keliu sutinka;
Pasiuntinys iš kairės kiek tik gali pliekia,
Iš dešinės eilė raitųjų nusidriekus,
Visi kažkur tik skuba, vien tik dulka kelias.
Ir ką tai reikštų? Ponas ekonomas kelias.
Veltui mėgina kai kuriuos išklausinėti,
Kur skuba, – nieks nenori jam atsakinėti,
Sunku net ką pažinti. Mirga tik kaip vėlės
Ūkuos jojikai, nesustoja valandėlei,
O pas daugumą švysi aštrūs kalavijai.
Pons ekonomas stebisi, lyg kažko bijo.
Nes nors Lietuvoje dar ginklai nežvangėjo,
Bet apie karą būsiantį jau žinios ėjo,
Apie Dambrauskį, Prancūzus, Napoleoną.
Argi iš tikro būt atspėję karą žmonės?
Tad ekonomas skubinos pranešt Teisėjui,
Ką matė, ir dar pats kiek sužinot tikėjos.
O Soplicovo ponai šiandien nusiminę,
Liūdni po netikėtų vakaro peštynių.
Veltui ponioms Voiskaitė kortoms laimę rodo,
Ir ponams kortoms lošti greitai nusibodo,
Nenori niekas žaisti, ponai pypkius rūko,
O ponios ieško darbo, kai šnekų pritrūko;
Net musės miega.
Voiskis plokštę tad padėjo
Ir į virtuvę nuobodaudamas išėjo.
Geriau klausyti jam, kai baras šeimininkė,
Virėjas, kai vaikai ten stumdos susirinkę;
Kol pagaliau nurimęs susiįdomavo
Kepsnim, kur keptuve čirškėjo ir garavo.
Nuo ryto užsidaręs rašė vis Teisėjas,
Šauklys kieme pas langą laukdamas sėdėjo,
Kurį Teisėjas, baigęs skundą tik rašyti,
Pasišaukė ir ėmė skundą jam skaityti:
Del įžeidimo, del piktų išsireiškimų, –
Tai Grafą liečia, o Gervazą – užpuolimas;
Abu del savinimos teisių gimininių
Įtraukia jis į teismo rejestrą taktinį.
Įteikt tą pašaukimą, kaip šauklys jau žino,
Prieš vakarą dar reikia. Ypatingą miną
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.