Ponas Tadas234-236 psl. · apie 10 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas47% kūrinio
234 psl.

Ir ponams kortoms lošti greitai nusibodo,

Nenori niekas žaisti, ponai pypkius rūko,

O ponios ieško darbo, kai šnekų pritrūko;

Net musės miega.

Voiskis plokštę tad padėjo

Ir į virtuvę nuobodaudamas išėjo.

Geriau klausyti jam, kai baras šeimininkė,

Virėjas, kai vaikai ten stumdos susirinkę;

Kol pagaliau nurimęs susiįdomavo

Kepsnim, kur keptuve čirškėjo ir garavo.

Nuo ryto užsidaręs rašė vis Teisėjas,

Šauklys kieme pas langą laukdamas sėdėjo,

Kurį Teisėjas, baigęs skundą tik rašyti,

Pasišaukė ir ėmė skundą jam skaityti:

Del įžeidimo, del piktų išsireiškimų, –

Tai Grafą liečia, o Gervazą – užpuolimas;

Abu del savinimos teisių gimininių

Įtraukia jis į teismo rejestrą taktinį.

Įteikt tą pašaukimą, kaip šauklys jau žino,

Prieš vakarą dar reikia. Ypatingą miną

235 psl.

Šauklys padarė, rankos, ausys jam ištyso,

Rimtai žiūrėjo dėmesį sutelkęs visą.

Vėl jautėsi, lyg būtų metuose jaunuose,

Vaizdavos procesus, kai bastėsi teismuose,

Kur gaudavo ir dovanų ir smūgių kartais,

Kaip tas karys, kuriam kovoti jau apkarto,

Nors senas, sužeistas ligoninėj jau stena,

Išgirdęs būgną, tuoj pašoka ir kretena.

Prie durų, jam Maskoliai puolanti vaidinas

Ir barkši grindimis tik koja jo medinė,

Taip skuba, kad vos gal jauni jį sulaikyti.

Protazas tad skubėjo šaukliškai taisytis,

Nes nei žiponas, nei kontušas čia netinka,

Su jais gal stot tiktai, kai teismas susirinkęs;

Kelionei taip: su kelnėmis plačiosioms joti,

Švarku, kurio skvernai į viršų paraitoti,

Kurie nuleisti gali būti ir ant kelių;

Kepurė su ausiniais, prie kurių šniūreliai,

Surišt juos ar paleisti, žiūrint koks bus oras,

Išeina apsitaisęs taip, tik lazdą storą

236 psl.

Paėmęs, nes pirm proceso šaukliai visokius

Vardus, rūbus priėmę slepiasi, kaip moka.

Protazo laimė, kad jau buvo iškeliavęs,

Nes šauklio pareigoms būt pasidžiaugt negavęs.

Kompanijos planus jau Soplicove keitė.

Vos spėjęs pas Teisėją Kirminas įeiti,

Tuoj tarė: »Vargas mums, Teisėjau su gerąja

Teta, ta Telimena, kokete vikriąja!

Kai Zosė likosi be motinos našlaitė,

Tai Jackus Telimenai pavedė mergaitę,

Girdėdams, kad gera ir kad pasaulį matė,

O pastebiu dabar, kad ji mums drumsčia ką tai,

Jau intriguoja, nor gal paviliot Taduką.

Seku, matau, kad ji ir aplink Grafą suka,

O gal aplink abu. Tad reikia apsvarstyti,

Kaip ja atsikratyt, kalbų nepridaryti,

Tai blogas pavyzdys jauniems, susikirtimai,

Kurie gal sukliudyt net tau susitarimą«.

»Susitarimą?! čia piktai Teisėjas šaukia, –

Jau kvita susitart, jau pabaigiau, nutraukiau«.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.