Šauklys padarė, rankos, ausys jam ištyso,
Rimtai žiūrėjo dėmesį sutelkęs visą.
Vėl jautėsi, lyg būtų metuose jaunuose,
Vaizdavos procesus, kai bastėsi teismuose,
Kur gaudavo ir dovanų ir smūgių kartais,
Kaip tas karys, kuriam kovoti jau apkarto,
Nors senas, sužeistas ligoninėj jau stena,
Išgirdęs būgną, tuoj pašoka ir kretena.
Prie durų, jam Maskoliai puolanti vaidinas
Ir barkši grindimis tik koja jo medinė,
Taip skuba, kad vos gal jauni jį sulaikyti.
Protazas tad skubėjo šaukliškai taisytis,
Nes nei žiponas, nei kontušas čia netinka,
Su jais gal stot tiktai, kai teismas susirinkęs;
Kelionei taip: su kelnėmis plačiosioms joti,
Švarku, kurio skvernai į viršų paraitoti,
Kurie nuleisti gali būti ir ant kelių;
Kepurė su ausiniais, prie kurių šniūreliai,
Surišt juos ar paleisti, žiūrint koks bus oras,
Išeina apsitaisęs taip, tik lazdą storą
Paėmęs, nes pirm proceso šaukliai visokius
Vardus, rūbus priėmę slepiasi, kaip moka.
Protazo laimė, kad jau buvo iškeliavęs,
Nes šauklio pareigoms būt pasidžiaugt negavęs.
Kompanijos planus jau Soplicove keitė.
Vos spėjęs pas Teisėją Kirminas įeiti,
Tuoj tarė: »Vargas mums, Teisėjau su gerąja
Teta, ta Telimena, kokete vikriąja!
Kai Zosė likosi be motinos našlaitė,
Tai Jackus Telimenai pavedė mergaitę,
Girdėdams, kad gera ir kad pasaulį matė,
O pastebiu dabar, kad ji mums drumsčia ką tai,
Jau intriguoja, nor gal paviliot Taduką.
Seku, matau, kad ji ir aplink Grafą suka,
O gal aplink abu. Tad reikia apsvarstyti,
Kaip ja atsikratyt, kalbų nepridaryti,
Tai blogas pavyzdys jauniems, susikirtimai,
Kurie gal sukliudyt net tau susitarimą«.
»Susitarimą?! čia piktai Teisėjas šaukia, –
Jau kvita susitart, jau pabaigiau, nutraukiau«.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.