Šauklys padarė, rankos, ausys jam ištyso,
Rimtai žiūrėjo dėmesį sutelkęs visą.
Vėl jautėsi, lyg būtų metuose jaunuose,
Vaizdavos procesus, kai bastėsi teismuose,
Kur gaudavo ir dovanų ir smūgių kartais,
Kaip tas karys, kuriam kovoti jau apkarto,
Nors senas, sužeistas ligoninėj jau stena,
Išgirdęs būgną, tuoj pašoka ir kretena.
Prie durų, jam Maskoliai puolanti vaidinas
Ir barkši grindimis tik koja jo medinė,
Taip skuba, kad vos gal jauni jį sulaikyti.
Protazas tad skubėjo šaukliškai taisytis,
Nes nei žiponas, nei kontušas čia netinka,
Su jais gal stot tiktai, kai teismas susirinkęs;
Kelionei taip: su kelnėmis plačiosioms joti,
Švarku, kurio skvernai į viršų paraitoti,
Kurie nuleisti gali būti ir ant kelių;
Kepurė su ausiniais, prie kurių šniūreliai,
Surišt juos ar paleisti, žiūrint koks bus oras,
Išeina apsitaisęs taip, tik lazdą storą
Paėmęs, nes pirm proceso šaukliai visokius
Vardus, rūbus priėmę slepiasi, kaip moka.
Protazo laimė, kad jau buvo iškeliavęs,
Nes šauklio pareigoms būt pasidžiaugt negavęs.
Kompanijos planus jau Soplicove keitė.
Vos spėjęs pas Teisėją Kirminas įeiti,
Tuoj tarė: »Vargas mums, Teisėjau su gerąja
Teta, ta Telimena, kokete vikriąja!
Kai Zosė likosi be motinos našlaitė,
Tai Jackus Telimenai pavedė mergaitę,
Girdėdams, kad gera ir kad pasaulį matė,
O pastebiu dabar, kad ji mums drumsčia ką tai,
Jau intriguoja, nor gal paviliot Taduką.
Seku, matau, kad ji ir aplink Grafą suka,
O gal aplink abu. Tad reikia apsvarstyti,
Kaip ja atsikratyt, kalbų nepridaryti,
Tai blogas pavyzdys jauniems, susikirtimai,
Kurie gal sukliudyt net tau susitarimą«.
»Susitarimą?! čia piktai Teisėjas šaukia, –
Jau kvita susitart, jau pabaigiau, nutraukiau«.
»O tai kas? tarė Kirminas, kur protas?
Galva? ir kas čionai įvyko taip skubotai?«
Teisėjas tarė: »Teismas! tik ne mano kaltė:
Kvailys, puikorius Grafas del peštynių kaltas
Ir tas Gervazas; bet tegu jau teismas teisia.
Maniau, kad kunigas vakarieniaut ateisi,
Kaip ten mane užgavo Grafas – būtum matęs«.
Čia Kirminas suriko: »Kam gi Jūs Sveikatai
Į pilį lįst reikėjo? ten nekelsiu koją...
Baisu man. Vėl peštynės! traukė nelemtoji!
Tai kaip ten buvo? pasakyk, reiks likviduoti
Tą reikalą, juk negaliu aš čia gaišuoti,
Toki darbai dar laukia, laiko nėr kur imti!
Bet dar sutaikysiu«. – »Sutaikyt? kas per šimtai?
O eik sau, Sveikas, su taika, ne ten papuolei!
– Teisėjas perkirto – žiūrėkite vienuolis!
Jį priimi gražiai, tai jis už kvailį laiko!
Žinoki, Sveikas, kad Soplicos nesitaiko!
Pašauks – laimės, nes jų juk giminėj ne kartą
Laimėti bylą sekas, nors šeštajai kartai.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Kirminas nori panaudoti Napoleono žygį ir kodėl Teisėjas iš pradžių nesutinka taikytis su Grafu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kirminas praneša, kad Napoleonas su didžiule armija ir lenkų pulkais artėja prie Nemuno: „Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!“ Jis nori, kad Teisėjas sukeltų bajorus rusų užnugaryje ir kad sukilimą pradėtų Soplicos, tada niekas nebeprikištų jiems Targovicos. Teisėjas pravirksta ir sutinka, bet taikytis su Grafu atsisako: „Soplicos nesitaiko“. Garbė ir senas kivirčas jam svarbesni už vienuolio patarimą; jis tik sutinka, kad Grafas pirmas atsiprašytų, o bylą spręstų arbitrai.
Rašiniui: TėvynėIšdidumas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.