Nes tik tada save pats brangint ima;
Kaip ant svarstyklių, jei svarstyti ką pradėti,
Į kitą lėkštę reik ką nors sunkaus įdėti.
Tad jums, Aukštoji jaunuomene, aš sakyčiau,
Kad dėmesio daugiau reik kreipt gražiajai lyčiai;
O ypač, kai namų kilnumą, turtingumą
Dabina dar mergaičių įgimti gražumai.
Iš čia efektai gema, čia gali tik rasti
Šeimyninę ramybę – taip senieji mąstė.
Paskui gi...« Čia Teisėjas žvilgsnį išsklaidytą,
Rūsčiai ant Tado sutelkė ir jau matyti,
Kad rengės išvadas iš tos kalbos daryti.
Čia ėmęs Podkomožis aukso tabakinę,
Pasakė: »Aš taip negiriu aną gadynę!
Aš nežinau – dabar gal seniai pakitėjo,
Gal geresni jaunieji, bet mažiau blogėja
Kaip kitados; tada mūs brangiąją Tėvynę
Prancūziška mada aplankė pirmutinė!
Ir pusberniai ponaičiai ir jų mados naujos
Užplūdo mūsų šalį kaip Nogajų gaujos;
Tikybą niekino ir Dievą išsijuosę,
Mūs papročius, teises ir net švarkus senuosius;
Skaudu mums buvo tokius pienburnius matyti,
Kurie kitaip nestengė žodžio pasakyti,
Kaip tik per nosį, o kai kam ir nosų trūko,
Tačiau brošiūroms, rūbais jie mums galvas suko.
Minia toji į žmones įtakos turėjo,
Nes jei nubausti tautą Dievas panorėjo,
Tai jau anksčiau turėjo protą sumaišyti.
Ir rimtesni nestengė net atsilaikyti
Nuo tų mokytojų – bijojo jų kaip maro,
Bet kai liga įsimeta, tai savo daro.
Nors keikta tas madas, bet daugelis jas rėmė;
Tikybą, net ir kalbą, greit mainyti ėmė...
Tai buvo maskaradas, užgavėnių laisvė,
Kurią pabaigus, laukė – pasninkas, nelaisvė!
»O, pamenu; kai aš buvau dar mažas vaikas,
Tai bus jau iš tikrųjų gana senas laikas,
Kai gyvenau aš pas Ašmeną, ten pas tėvą savo,
Pirmasis Taurininkas Lietuvoj važiavo
Prancūzų vežimu, prancūziškai nešiojo,
O paskui jį vaikai stebėdamies bėgiojo.
Ir pavydėta tiems, kur Taurininkas lankės,
Nors jo prancūzų dviratis keistai taip trankės.
Ant antramo, lekajaus vietoje, šuniukas
Tupėjo, arklius valdė liesas vokietukas;
Jo kojos ilgos kaip prie apynių smaigeliai,
Dar ilgos kojenos, sunarstyti bateliai,
O ant galvos perukas nuo odos atšokęs.
Todel seniems juokingos buvo mados tokios.
O kai kaimiečiai matė tas madas ne vietoj,
Tai sakė – velnias bastos vokiškoj karietoj.
Aprašinėti Taurininką čia netenka,
Nes panašus jis buvo į papūgą menką;
Peruką savo jis vadino aukso vilna,
Bet mums atrodė, kad ten dulkių pilna.
Tačiau, kas manė, kad senoviškai nešioti
Gražiau, nei tas naujoviškas madas sekioti,
Tylėt turėjo, nes jaunieji būtų šaukę,
Kad tai kultūrą trukdo, pažangą nutraukia!
Tai, mat, ta kultūra, kurios visi taip laukė!
»Mums Taurininkas sakė, kad jau reformuotis
Reikią, civilizuotis ir konstituotis,
Paskelbė iš kažkokios ten prancūzų knygos,
Lyg išradimą, kad visi, mat, žmonės lygūs...
Nors apie tai senai jau Šventrašty rašyta,
Ir kunigų kasdien sakyklose mokyta.
Tai senas mokslas buvo, trūko jo gerbimo!
O negerbta jo vien del seno apjakimo.
Nes net tiesoms seniausioms tuomet netikėta,
Jei tai prancūzų laikrašty nepaminėta.
Tas Taurininkas, lygybės nebodams, ėmė
Vadintis markyzu, nes tai Paryžius rėmė;
Pas mus juk visa tos Paryžiaus mados lėmė!
Bet kai kitėjant laikui mados atsimaino,
Tas pats markyzas traukia demokrato dainą;
O pagaliau, kai mados keičias prie Napoleono,
Tai demokratas ima titulą barono;
Jei būtų gi atėję naujos alternatos,
Tai vėl baronas būtų tapęs demokratas.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką Podkomožis išjuokia pasakodamas, kaip Taurininkas tapo markyzu, paskui demokratu ir baronu?
Rašiniui: Ironija
2. Kaip Teisėjas ir Podkomožis per pirmąją vakarienę vertina naujas madas? Kodėl Podkomožis madas sieja su Tėvynės likimu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Teisėjas mandagumą laiko aukštu mokslu, kurio mokomasi ilgai, ir skundžiasi, kad dabar niekas nebeklausia, kokios žmogus kilmės: užtenka turėti laipsnį. Podkomožis prisimena, kaip prancūziškos mados užplūdo šalį „kaip Nogajų gaujos“, o jas sekantys niekino tikybą ir papročius, net kalbą greit ėmė mainyti. Tas laikas jam buvo „maskaradas, užgavėnių laisvė“, po kurio atėjo „pasninkas, nelaisvė“. Podkomožiui papročių praradimas yra kelias į valstybės žlugimą: tautą, pamiršusią savo papročius, ištiko nelaisvė.
Rašiniui: TėvynėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.