Ponas Tadas23-24 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis5% kūrinio
23 psl.

Prancūzų vežimu, prancūziškai nešiojo,

O paskui jį vaikai stebėdamies bėgiojo.

Ir pavydėta tiems, kur Taurininkas lankės,

Nors jo prancūzų dviratis keistai taip trankės.

Ant antramo, lekajaus vietoje, šuniukas

Tupėjo, arklius valdė liesas vokietukas;

Jo kojos ilgos kaip prie apynių smaigeliai,

Dar ilgos kojenos, sunarstyti bateliai,

O ant galvos perukas nuo odos atšokęs.

Todel seniems juokingos buvo mados tokios.

O kai kaimiečiai matė tas madas ne vietoj,

Tai sakė – velnias bastos vokiškoj karietoj.

Aprašinėti Taurininką čia netenka,

Nes panašus jis buvo į papūgą menką;

Peruką savo jis vadino aukso vilna,

Bet mums atrodė, kad ten dulkių pilna.

Tačiau, kas manė, kad senoviškai nešioti

Gražiau, nei tas naujoviškas madas sekioti,

Tylėt turėjo, nes jaunieji būtų šaukę,

Kad tai kultūrą trukdo, pažangą nutraukia!

24 psl.

Tai, mat, ta kultūra, kurios visi taip laukė!

»Mums Taurininkas sakė, kad jau reformuotis

Reikią, civilizuotis ir konstituotis,

Paskelbė iš kažkokios ten prancūzų knygos,

Lyg išradimą, kad visi, mat, žmonės lygūs...

Nors apie tai senai jau Šventrašty rašyta,

Ir kunigų kasdien sakyklose mokyta.

Tai senas mokslas buvo, trūko jo gerbimo!

O negerbta jo vien del seno apjakimo.

Nes net tiesoms seniausioms tuomet netikėta,

Jei tai prancūzų laikrašty nepaminėta.

Tas Taurininkas, lygybės nebodams, ėmė

Vadintis markyzu, nes tai Paryžius rėmė;

Pas mus juk visa tos Paryžiaus mados lėmė!

Bet kai kitėjant laikui mados atsimaino,

Tas pats markyzas traukia demokrato dainą;

O pagaliau, kai mados keičias prie Napoleono,

Tai demokratas ima titulą barono;

Jei būtų gi atėję naujos alternatos,

Tai vėl baronas būtų tapęs demokratas.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.