Tai, mat, ta kultūra, kurios visi taip laukė!
»Mums Taurininkas sakė, kad jau reformuotis
Reikią, civilizuotis ir konstituotis,
Paskelbė iš kažkokios ten prancūzų knygos,
Lyg išradimą, kad visi, mat, žmonės lygūs...
Nors apie tai senai jau Šventrašty rašyta,
Ir kunigų kasdien sakyklose mokyta.
Tai senas mokslas buvo, trūko jo gerbimo!
O negerbta jo vien del seno apjakimo.
Nes net tiesoms seniausioms tuomet netikėta,
Jei tai prancūzų laikrašty nepaminėta.
Tas Taurininkas, lygybės nebodams, ėmė
Vadintis markyzu, nes tai Paryžius rėmė;
Pas mus juk visa tos Paryžiaus mados lėmė!
Bet kai kitėjant laikui mados atsimaino,
Tas pats markyzas traukia demokrato dainą;
O pagaliau, kai mados keičias prie Napoleono,
Tai demokratas ima titulą barono;
Jei būtų gi atėję naujos alternatos,
Tai vėl baronas būtų tapęs demokratas.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką Podkomožis išjuokia pasakodamas, kaip Taurininkas tapo markyzu, paskui demokratu ir baronu?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.