Juk Jackaus nemačiau aš, net nepažinojau;
Žinau tik, kad kaip haidamakas jis klajoja.
O man prie jezuitų teko retoriauti
Ilgai, paskui vaivadai teko patarnauti.
Turtus man davė, paėmiau ir sėdžiu kaime;
Dar davė Zosę, na, ir rūpinuos jos laime!
Ši bobiška istorija jau man nubodo!
Paskui gi, kam tas Grafas dar čia pasirodė?
Kas jam prie tos pilies? Juk, rodosi, girdėjai,
Horeškams gentis jis gal dešimtoj eilėje!
Jis keiks mane, o aš iš jo taikos prašysiu?«
»Brolau! pasakė Kunigas, tad pasakysiu
Ir priežastį. Žinai, kad Jackus rengė sūnų
Kariaut, paskiau pasakė – Lietuvoj tebūna!
O tai del to, kad naudingesnis čia Tėvynei.
Girdėjai juk, kad gema jau nauja gadynė,
Apie kurią žinių tau parnešiau ne kartą;
Dabar atėjo laikas visa aiškiai tarti!
Brolau, rimti dalykai! Karas jau prie mūsų!
Tėvynės karas! vėl Lietuviai, Lenkai būsim!
Jau karas tikras! Kai aš su žinioms skubėjau
Pas jus, prie Nemuno forpostai jau stovėjo;
Surinko didžią armiją Napoleonas,
Kokios nėra istorijoj, nematė žmonės;
Šalia Prancūzų eina mūs pulkai drąsieji,
Dambrauskis, Juozas mūs, Ereliai mūs Baltieji!
Jau eina! te Napoleonas duoda žinią,
Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!«
Teisėjas akinius nusėmęs dėstinėjo
Ir ilgai žvelgdamas į Kunigą tylėjo,
Giliai tik atsidusęs apsiašarojo...
Paskui gi smarkiai petį Kunigui paplojo:
»Na, Kirmine! sakyki, ar tiesa jau būtų?
Na, Kirmine! kartojo, ar tiesa tai būtų?
Kiek kartų suviliota! pameni, kai šaukė:
Napoleonas eina! Mes visi jau laukėm!
Kalbėta: Lenkuos jis, jau Prūsai išsklaidyti,
Pas mus bus! Ką jis? Tilžėj tik pasirašyta
Taika! Ar tai tiesa? Galva gal apsisuko?«
»Tiesa, Dievu prisiekiu!« – Kirminas sušuko.
»Te bus palaimintos tos lūpos, kur pasako
Mums tai! – Teisėjas tarė vos atgaudams kvapą. –
Nesigailėsi, Kirmine, vargų kelionės,
Nesigailės ir vienuolynas; Jūs Malonė
Gaus du šimtu avių jo naudai; dar patyriau,
Sartuką mano mėgsti ir bėruką gyrei,
Tai juos tau į vežimą šiandien įkinkysiu;
Prašyk ko nori šiandien, o neatsakysiu!
Bet liauk kalbėt apie tą su Grafu dalyką;
Mane užgavo, iššaukimas jau įvyko;
Taika netiktų!«
Kunigas rankas užlaužė,
Akis įbedęs į Teisėją, susigraužęs,
Pasakė: »Kai Napoleonas mus vaduoja,
Pasaulis dreba, tu čia procesą planuoji?
Ir tu rankas sudėjęs lauksi sau ramiausiai,
Kai reikia veikti?« – »Veikti? kaip..?« Teisėjas klausia.
»Tai iš manų akių tu dar nesužinojai?
Širdis dar tyli? Broli! jei dar nenustojo
Soplicų kraujas tavo gyslomis tekėti,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Kirminas nori panaudoti Napoleono žygį ir kodėl Teisėjas iš pradžių nesutinka taikytis su Grafu?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kirminas praneša, kad Napoleonas su didžiule armija ir lenkų pulkais artėja prie Nemuno: „Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!“ Jis nori, kad Teisėjas sukeltų bajorus rusų užnugaryje ir kad sukilimą pradėtų Soplicos, tada niekas nebeprikištų jiems Targovicos. Teisėjas pravirksta ir sutinka, bet taikytis su Grafu atsisako: „Soplicos nesitaiko“. Garbė ir senas kivirčas jam svarbesni už vienuolio patarimą; jis tik sutinka, kad Grafas pirmas atsiprašytų, o bylą spręstų arbitrai.
Rašiniui: TėvynėIšdidumas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.