Ponas Tadas239-244 psl. · apie 20 min.
Šeštoji knyga. Bajorų kaimas49% kūrinio
239 psl.

Juk Jackaus nemačiau aš, net nepažinojau;

Žinau tik, kad kaip haidamakas jis klajoja.

O man prie jezuitų teko retoriauti

Ilgai, paskui vaivadai teko patarnauti.

Turtus man davė, paėmiau ir sėdžiu kaime;

Dar davė Zosę, na, ir rūpinuos jos laime!

Ši bobiška istorija jau man nubodo!

Paskui gi, kam tas Grafas dar čia pasirodė?

Kas jam prie tos pilies? Juk, rodosi, girdėjai,

Horeškams gentis jis gal dešimtoj eilėje!

Jis keiks mane, o aš iš jo taikos prašysiu?«

»Brolau! pasakė Kunigas, tad pasakysiu

Ir priežastį. Žinai, kad Jackus rengė sūnų

Kariaut, paskiau pasakė – Lietuvoj tebūna!

O tai del to, kad naudingesnis čia Tėvynei.

Girdėjai juk, kad gema jau nauja gadynė,

Apie kurią žinių tau parnešiau ne kartą;

Dabar atėjo laikas visa aiškiai tarti!

Brolau, rimti dalykai! Karas jau prie mūsų!

Tėvynės karas! vėl Lietuviai, Lenkai būsim!

240 psl.

Jau karas tikras! Kai aš su žinioms skubėjau

Pas jus, prie Nemuno forpostai jau stovėjo;

Surinko didžią armiją Napoleonas,

Kokios nėra istorijoj, nematė žmonės;

Šalia Prancūzų eina mūs pulkai drąsieji,

Dambrauskis, Juozas mūs, Ereliai mūs Baltieji!

Jau eina! te Napoleonas duoda žinią,

Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!«

Teisėjas akinius nusėmęs dėstinėjo

Ir ilgai žvelgdamas į Kunigą tylėjo,

Giliai tik atsidusęs apsiašarojo...

Paskui gi smarkiai petį Kunigui paplojo:

»Na, Kirmine! sakyki, ar tiesa jau būtų?

Na, Kirmine! kartojo, ar tiesa tai būtų?

Kiek kartų suviliota! pameni, kai šaukė:

Napoleonas eina! Mes visi jau laukėm!

Kalbėta: Lenkuos jis, jau Prūsai išsklaidyti,

Pas mus bus! Ką jis? Tilžėj tik pasirašyta

Taika! Ar tai tiesa? Galva gal apsisuko?«

»Tiesa, Dievu prisiekiu!« – Kirminas sušuko.

241 psl.

»Te bus palaimintos tos lūpos, kur pasako

Mums tai! – Teisėjas tarė vos atgaudams kvapą. –

Nesigailėsi, Kirmine, vargų kelionės,

Nesigailės ir vienuolynas; Jūs Malonė

Gaus du šimtu avių jo naudai; dar patyriau,

Sartuką mano mėgsti ir bėruką gyrei,

Tai juos tau į vežimą šiandien įkinkysiu;

Prašyk ko nori šiandien, o neatsakysiu!

Bet liauk kalbėt apie tą su Grafu dalyką;

Mane užgavo, iššaukimas jau įvyko;

Taika netiktų!«

Kunigas rankas užlaužė,

Akis įbedęs į Teisėją, susigraužęs,

Pasakė: »Kai Napoleonas mus vaduoja,

Pasaulis dreba, tu čia procesą planuoji?

Ir tu rankas sudėjęs lauksi sau ramiausiai,

Kai reikia veikti?« – »Veikti? kaip..?« Teisėjas klausia.

»Tai iš manų akių tu dar nesužinojai?

Širdis dar tyli? Broli! jei dar nenustojo

Soplicų kraujas tavo gyslomis tekėti,

242 psl.

Prancūzams teks juk tau kovose jų padėti...

O jei čia užpakaly gimtų sukilimas?

Kaip rodos? Lietuvoj skrajot te Vytis ima,

Lokys Žemaičiuos! Jei tik tūkstantis koks stotų

Prieš Maskolius ir užpakaly jei kovotų,

Tai sukilimo gaisras jau šalyj liepsnotų,

Jei mes Maskoliams ginklais atimtais ginkluoti

Pasveikintume tuos, kur eis mūs išvaduoti?!..

Toliau! Napoleonas, mūs susibūrimą

Matydams, klausia: Kas čia? šaukiam: Sukilimas,

Šviesiausias Ciesoriau, tai Lietuva kariauja!

Toliau dar kliausia: Kas kariams tiems vadovauja?

Teisėjas vadovauja tiems kariams, Soplica;

Ir kas paskiau prikišt išdrįstų Targovicą?

Brolau! kol Paneriams būt, Nemunui tekėti,

Tol Lietuvoj Soplicų vardą teks girdėti,

Jogailos sostinė ainiams net tolimiesiems

Kartos ir rodys pirštais: teko jiems pirmiesiems,

Soplicoms, padaryt mūs laisvei sukilimą!«

Teisėjas čia: »Netrokštu vien tik pagerbimo,

243 psl.

Man pagyrimai nelabai kada rūpėjo;

Dievaž, prie brolio nuodėmių neprisidėjau,

Nemėgau niekada politika sielotis,

Tarnaudamas ariu tad savo žemės plotus.

Bet aš bajoras, garbę mūs tad restauruočiau,

Dar Lenkas, tad ir gyvastį net atiduočiau,

Net vėlę. Kalaviją neperkaip vartojau,

Tačiau kai kas ir mano jėgą sužinojo;

Toli net žino, kad seimeliuos paskutiniuos

Į dvikovą du broliu Buzviku vadinęs

Esu, kurie... – Bet niekis. Tamsta kaip manytum?

Ar tuos pulkus tuojau mums reiktų sudaryti?

Šaulių netrūks; o parako turiu į valią,

Patrankas dar kelias klebonas duoti gali,

Jo užslėptas; O Jankelis tai duot galėtų

Ir durklų (sakės man, kad duotų, jei reikėtų);

Durklus tuos parvežė slaptai iš Karaliaučiaus;

Juos įtaisyt paliepčiau, kai tiktai išgaučiau...

Bajorai sės į žirgus, ir kovot pradėsim,

O aš ir brolvaikis – vadai, gal sugebėsim!«

244 psl.

»O lenkų krauje! – čia sušuko Bernardinas

Ir puldams prie Teisėjo jį apsikabino. –

Sūnau Soplicų! Dievo tad valia tebūna,

Nuplausi nuodėmes tu brolio, to klajūno!

Aukštai aš vertinau, gerbiau tave ik šiolei,

Dabar gi myliu taip, lyg esam mudu broliai!

Paruošim kovai viską, bet sukilt palauksim,

Aš pats nuskirsiu vietą ir kovon pašauksiu.

Žinau, kad caras siuntė pas Napoleoną

Taikos prašyti savo patikimus žmones,

Bet kunigaikštis Juozas sakos iš Biniono,

Prancūzo, kurs yra prie ciesoriaus Taryboj,

Girdėjęs, niekas neišeisią iš derybų,

Ir būsiąs karas. Pasiuntė mane žvalgybon

Prie Jūsų kunigaikštis, kad Lietuviai vyktų

Į kovą ir Napoleoną pasitiktų,

Kaip tinka, kad sesers Lenkijos reikalautų,

Norėdami drauge Respublikai tarnauti.

Tik brolis su Grafu tegu taikingai deras –

Keistuolis jis, fantastas, bet drauge ir geras

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Kirminas skuba pas Grafą ir kaip jis šį jaunuolį vertina?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Teisėjui sutikus kelti bajorus, Kirminas nori, kad Soplicos su Grafu susitaikytų. Grafą jis vadina keistuoliu ir fantastu, bet kartu geru Tėvynės sūnumi. Vienuolis šaltai skaičiuoja: tokie keistuoliai „revoliucijai naudingi“, o kai prie sukilimo prisidės turtingas ponas, bajorai patikės, kad reikalas rimtas. Teisėjas tuo tarpu reikalauja, kad Grafas pirmas jį aplankytų ir atsiprašytų.

Rašiniui: Istorija

2. Kaip Kirminas nori panaudoti Napoleono žygį ir kodėl Teisėjas iš pradžių nesutinka taikytis su Grafu?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kirminas praneša, kad Napoleonas su didžiule armija ir lenkų pulkais artėja prie Nemuno: „Tuoj pereis Nemuną – ir vėl atgims Tėvynė!“ Jis nori, kad Teisėjas sukeltų bajorus rusų užnugaryje ir kad sukilimą pradėtų Soplicos, tada niekas nebeprikištų jiems Targovicos. Teisėjas pravirksta ir sutinka, bet taikytis su Grafu atsisako: „Soplicos nesitaiko“. Garbė ir senas kivirčas jam svarbesni už vienuolio patarimą; jis tik sutinka, kad Grafas pirmas atsiprašytų, o bylą spręstų arbitrai.

Rašiniui: TėvynėIšdidumas

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.